Tačiau po šiandienos sutikimo su Austrijos teisingumo ministre R.Šimašius tikino taip ir nesulaukęs įtikinančių atsakymų, kodėl Austrija taip skubėjo išduoti 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metu specialiosios paskirties būriui „Alfa“ vadovavusį M.Golovatovą.
Tarp Austrijos teisingumo ministrės Beatrix Karl minėtų argumentų – trūko informacijos apie M.Golovatovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.
„Visiškai nesuprantama, kas ten galėjo būti neaišku austrams ir kokios informacijos galėjo trūkti. Ir į tą klausimą Austrijos pusė negalėjo duoti atsakymo“, - telefonu iš Varšuvos, kur šiandien vyko Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas, sakė R. Šimašius.
Ar po šiandienos susitikimo su Austrijos teisingumo ministre Beatrix Karl jums pasidarė aiškiau, apie kokius procedūrinius netikslumus Austrijos pusė kalba, kai teisina M.Golovatovo skubų paleidimą?
Šiek tiek aiškumo apie tam tikrus aspektus, kas priėmė kai kuriuos sprendimus, įnešė vakarykščiai Austrijos paaiškinimai. Tačiau į esminius klausimus neatsakyta. Šiandien užklausus tiesiai išsamaus ir intensyvaus susitikimo metu atsakymo irgi negavau.
Vienas iš klausimų, apie kuriuos kalba Austrijos pusė, yra tai, kad jie negavo konkrečios informacijos apie M.Golovatovo vaidmenį nusikaltimuose, apie kuriuos kalbama.
Tuo tarpu aš galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad pats peržiūrėjau Generalinės prokuratūros Austrijai išsiųstus dokumentus ir ten yra labai aiškiai pasakyta, kad šis asmuo buvo atsakingas už operacijas, dėl kurių žuvo 14 žmonių ir sekė kitos pasekmės.
Todėl visiškai nesuprantama, kas ten galėjo būti neaišku austrams ir kokios informacijos galėjo trūkti. Ir į tą klausimą Austrijos pusė negalėjo duoti atsakymo.
Tai jūs ramia sąžine galite pasakyti, kad Lietuvos prokurorų austrams išsiųsti dokumentai buvo visiškai tvarkingi?
Iš tiesų galiu pasakyti ramia sąžine – bent jau apie tuos aspektus, kuriuose kalbama, ar pakako argumentų Austrijai įvykdyti ekstradicijos procesą. Nes šiuo atveju arešto orderis būtų netaikomas, nes nusikaltimas padarytas iki 2002 metų. Bet ekstradicijos procesui jiems reikėjo argumentų, ir tie argumentai iš tiesų buvo.
Net jeigu argumentų Austrijos pusei būtų pritrūkę, galiu pasakyti vienareikšmiškai – ne kiekvieną dieną oro uoste sulaikomas asmuo, įtariamas karo nusikaltimais. Tad jeigu būtų trūkę argumentų, buvo galima klausti. Esu tikras, kad Generalinė prokuratūra būtų pateikusi daugiau paaiškinimų.
Jeigu nebūtų pateikusi paaiškinimų per 48 valandas, geros praktikos principus atitiktų, jeigu asmuo būtų sulaikytas ir ilgesniam laikui.
Tai, kad žmogus buvo paleistas nepraėjus 24 valandoms, yra absoliučiai nesuprantama.
Jūs pakankamai tvirtai kalbėjote apie galimą Maskvos įtaką Austrijai paleidžiant M.Golovatovą. Gal dabar šiuo klausimu turite konkretesnės informacijos?
Informavau Austrijos ministrę, kad pagal tą informaciją, kurią mes turime, ir pagal tai, ką sako Rusijos pusė, peršasi labai negraži išvada apie galimą Rusijos dalyvavimą. Austrijos ministrei uždaviau labai tiesų klausimą apie tai. Ji paaiškino, kad su Rusijos puse buvęs vienintelis susitikimas – tai yra konsulo dalyvavimas, kas yra normalu sulaikius bet kurios šalies pilietį. Bet ji pažymėjo, kad jokio spaudimo nebuvo.
Aš labai džiaugiuosi, kad toks patikinimas buvo duotas. Tikiuosi, kad jis yra absoliučiai teisingas. Ir tai yra labai geras atsakas Rusijai, kurios kai kurie pareigūnai sako, kad būtent jų įsikišimas padėjo išspręsti reikalą M.Golovatovo naudai.
Rusijos ambasadorius Austrijoje Sergejus Nečajevas šiandien jau paneigė tokią įsikišimo galimybę...
Tai labai džiugu. Tai paneigė ir Austrijos teisingumo ministerija. Manau, kad tai yra laba geras atkirtis vienai pusei, kurie siekia šį nesusipratimą išnaudoti propagandiniais tikslais.
Rusijos ambasadorius ne tik gyrė Austrijos teisėsaugą, bet ir menkino Lietuvos teisinės kultūros lygį...
Šiuo atveju net nenorėčiau komentuoti. Nenorėčiau lyginti teisinių sistemų. Tarpusavio pasitikėjimas tarp Austrijos ir Lietuvos teisinių sistemų yra.
Austrijos teisingumo ministrė patikino, kad pasitiki musų sistema. Ir tam tikra prasme M.Golovatovo paleidimas yra traktuotinas kaip nesusipratimas. Kitaip tariant, tam tikri sprendimai gal ir buvo teisėti, bet rezultatas tikrai ne tas, kuriuo vertėtų didžiuotis.
Sudaryta dvišalė darbo grupė kaip tik ir iliustruoja, kad yra ką nagrinėti. Ir manau, kad ne Rusijos ambasadoriui komentuoti Lietuvos ir Austrijos teisinę sistemą.
M.Golovatovo paleidimo klausimą kėlėte ir visų Europos Sąjungos teisingumo ministrų akivaizdoje. Kokios buvo reakcijos?
Sulaukiau labai stipraus palaikymo ir pagalbos, jeigu tokios reikėtų, siūlymo, iš Latvijos, Estijos ir Vengrijos ministrų pusės. Iš visų kitų ministrų pusės sulaukiau palaikymo – matosi akivaizdus supratimas. Jokių neigiamų reakcijų dėl to klausimo kėlimo neteko patirti.
Ypač džiugu, kad šis klausimas suprantamas ir Europos Komisijai. Komisarė Viviane Reding, atsakinga už teisingumą, irgi aiškiai konstatavo, kad nė viena šalis, kai kalbama apie arešto orderį, neturėtų dangstytis nei terminais, nei procedūromis, nei tuo, kad nusikaltimas padarytas seniau. Bendradarbiavimas turi vykti pagal geros valios principus. Politinis bendradarbiavimas tarp šalių yra labai svarbus.
O ar Lenkija konkrečios paramos neparodė?
Nenorėčiau iš to daryti atskiros istorijos. Lenkija supranta mūsų poreikius, bet, kaip Europos Sajungai pirmininkaujanti šalis, ji neturėtų užimti labai ryškių pozicijų Taryboje. Tai mums visiškai suprantama.