Nors praktikoje kartais leidžiamas ir 40 dienų terminas,
lietuviai duomenis pateikė nepraėjus nė penkioms valandoms, bet
nespėjo, ir M.Golovatovas buvo paleistas, rodo teisėsaugininkų
pateikti duomenys.
Pagal Austrijos teisingumo ministerijos atstovo Christiano
Pilnaceko pateiktą informaciją, penktadienį
10.25 val. (visur Vienos laikas) gavę arešto orderio kopiją,
Austrijos prokurorai nusprendė, kad dokumente nepakankamai
konkrečiai nurodyta, kokie konkretūs nusikaltimai inkriminuojami
M.Golovatovui.
Todėl Lietuvai duota laiko iki vidurdienio, o paskui terminas
pratęstas iki 14 valandos juos sukonkretinti. M.Golovatovas paleistas
14.45 valandą.
Lietuvos prokuratūra teigia visus reikalingus duomenis Austrijai
perdavusi penktadienį 15 val. 37 min. Lietuvos laiku, tai yra 14 val.
37 min Vienos laiku - aštuonios minutės prieš M.Golovatovo
paleidimą į laisvę. Taigi spaudos konferencija Vilniuje apie
įtariamojo sulaikymą surengta 16 val., šiam jau jam esant
laisvėje.
Kad M.Golovatovas paleistas, Lietuvos generalinė prokuratūra
sako buvusi informuota ankstų šeštadienio rytą - 5 val. 39 min.
Vilniaus laiku.
Austrijos teisingumo ministerijos atstovas teigė, kad Lietuva
neatsakė į klausimus, kokie veiksmai konkrečiai inkriminuoti
M.Golovatovui.
„Lietuviams buvo visiškai aišku, kad 14 val. yra galutinis
terminas ir kad po jo Golovatovas bus paleistas“, - aiškino
M.Pilnacekas.
Tiesa, abiejų šalių pareigūnų pateiktuose dokumentuose yra
neatitikimas dėl to, ar austrai pateikė kokios nors informacijos dar
ketvirtadienio vakarą. M.Pilnacekas nurodė, kad pirmasis prašymas,
po kurio gautas sulaikymo orderis, neįtikęs austrų
prokurorams, vis dėlto buvo išsiųstas ketvirtadienį 22.32
valandą. Lietuvos generalinės prokuratūros pranešime sakoma, kad
pranešimas gautas penktadienį 10 val. Vilniaus laiku.
Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad oficialiuose
raštuose Austrija formulavo, kad papildomą informaciją reikia
pateikti „kaip galima greičiau“, ir pagal įtarimą turėjo būti
akivaizdu, jog šis terminas negali būti prilyginamas valandų
skaičiui.
„Atsiųstame pranešime apie įtarimą buvo aiškiai matyti, kad
M.Golovatovas įtariamas tiesiogiai dalyvavęs darant tarptautinį
nusikaltimą (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis
(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnis), kuriam
netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Persiųstas
lietuvių kalba rašytas pranešimų apie įtarimą tekstas (13 lapų)
neginčytinai rodė, kad Austrijos Respublikos nustatytas terminas -
kaip galima greičiau - negali būti prilyginamas kelių valandų
laikui. Juolab, kad Lietuvos generalinė prokuratūra netrukus
atsiuntė pranešimo apie įtarimą santrauką anglų kalba ir
patikino, kad rengiamas viso pranešimo apie įtarimą tekstas
vokiečių kalba“, - sakoma trečiadienį paskelbtame Generalinės
prokuratūros rašte, kuris išsiųstas Austrijos teisingumo
ministrei.
Lietuvos pareigūnų teigimu, išduoti asmenį prašančiai
šaliai turėtų būti suteiktas iki 18 dienų terminas pateikti
informaciją ir 40 dienų suteikti papildomos informacijos. Užsienio
reikalų ministerijos paskelbtame komentare teigiama, kad neseniai
panašus atvejis dėl įtariamojo išdavimo buvo su Italija, ir Roma
davė Lietuvai 40 dienų informacijai pateikti.
Aiškindamas apie papildomos informacijos poreikį, Ch.Pilnacekas
trečiadienį teigė, jog fakto, kad M.Golovatovas Sausio 13-osios
naktį vadovavo specialios paskirties kovotojų būriui šturmuojant
televizijos bokštą, „kaip įrodymo nepakanka“.
Pasak Austrijos dienraščio „Kleine Zeitung“, iš Lietuvos gauta
M.Golovatovui inkriminuojamų nusikaltimų santrauka anglų kalba
buvusi „istorinių įvykių perpasakojimas“, kuriame nebūta
inkriminuojamų nusikaltimų „priskyrimo individualiam asmeniui“. Tuo
metu, pasak Ch.Pilnaceko, „asmens atsakomybė už nusikaltimą turi
būti įtikinamai parodyta“.
„Aš suprantu Lietuvos pasipiktinimą“, - sakė Austrijos
teisingumo ministerijos atstovas ir pridūrė, kad M.Golovatovas 1991
metais vadovavo daliniui, kuriam šturmuojant Vilniaus televizijos
bokštą žuvo 14 žmonių, „kaip įrodymo nepakanka“.
Pasak dienraščio, Ch.Pilnacekas problematiška pavadino
situaciją, kai pirma sulaikomas asmuo, o tik vėliau sukonkretinami
kaltinimai jam.
Lietuvos teisingumo ministrui R.Šimašiui tokia austrų pozicija
kelia nuostabą.
„Asmeniškai peržiūrėjau Generalinės prokuratūros Austrijai
siųstus dokumentus, ir man visiškai nesuvokiama, kokios informacijos
ji galėjo pritrūkti. Į šį klausimą Austrijos pusė iki šiol
negali atsakyti“, - BNS sakė ministras.
Už teisingumo klausimus atsakinga eurokomisarė Viviane Reding
pareiškė, kad iškilęs klausimas yra „dvišalis
Austrijos ir Lietuvos reikalas“, nes šiuo atveju netaikoma Europos
Sąjungos (ES) procedūra - Europos arešto orderis. Austrija yra
padariusi išlygą jo nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002
metų.
Tuo pačiu eurokomisarė sakė, kad teisinius ir politinius
klausimus reikia atskirti. „Visų Europos Sąjungos valstybių narių
pareiga - nuoširdžiai bendradarbiauti su savo partnerėmis“, - sakė
ji.
Anot Europos Komisijos pareigūnų, negaliojant Europos arešto
orderiui, ekstradicijos klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal
1957 metų Europos konvenciją. Ši sutartis nėra Europos Sąjungos
(ES) teisės dalis, o yra kitos organizacijos - Europos Tarybos -
dokumentas.
Tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra sako, kad be šios
sutarties turėjo būti taikomas ir Europos Sąjungos (ES) dokumentas
- 1995 metų kovo 10 dienos Konvencija dėl supaprastintos
ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių.