Paraiškos pagal pirmąją priemonės veiklos sritį dar bus renkamos iki liepos 29 dienos.
Pirmasis paraiškų šaukimas vyko balandį. Jau tuomet žemės ūkio produkcijos perdirbėjai prašė daugiau nei 120 tūkst. litų paramos. Tuo tarpu iš viso veiklos sričiai šiemet buvo numatyta skirti tik apie 79 mln. litų paramos lėšų.
Kadangi prašoma paramos suma yra didesnė už įsakymu skirtą šiam šaukimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vertina ir reitinguoja paraiškas pagal šiai veiklos sričiai ŽŪM nustatytus pirmumo į paramą kriterijus.
Antrajam paraiškų kvietimui dar 47,9 mln. litų ŽŪM perskirstė iš veiklos sričiai 2012–2013-iesiems numatytų skirti paramos lėšų.
„Toks sprendimas yra logiškas, nes perdirbimo ir rinkodaros projektai vykdomi ne vienerius metus“,- paaiškino tokio sprendimo motyvus ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.
Laukia paskutinio mokėjimo
Alytuje įsikūrusi UAB „Vėtrija“ pateikė paskutinį mokėjimo prašymą ir dabar laukia paskutinių paramos lėšų.
Ši įmonė perdirba sodo bei miško uogas, daržoves, egzotinius vaisius ir grybus. Išvalytus ir užšaldytus produktus ji parduoda industrinėms įmonėms bei prekybos tinklams.
„Mūsų bendrovė įsikūrė prieš 15 metų. Per tą laiką įgijome pirkėjų Lietuvoje ir Europoje pasitikėjimą, didėjo pardavimai, tad reikėjo plėsti įmonės pajėgumus“,- sakė bendrovės direktorius Gediminas Daukšys.
Įmonė įgyvendino du ES remiamus projektus. Pagal juos įmonė įsigijo produkcijos fasavimo, šaldymo, uogų, vaisių ir daržovių valymo ir plovimo įrenginius. Pasak direktoriaus, pasinaudodama parama įmonė atnaujino visą gamybos procesą, įdiegė naujausias technologijas.
Iš viso ji įsavino daugiau nei 750 tūkst. litų paramos.
Uogas rūšiuoja lazeriai
Dabar vienoje didžiausių ir moderniausių uogų, daržovių ir vaisių šaldymo įmonėje „Vėtrija“ produkcija užšaldomos tuneliuose. Tai itin galingi hermetiški šaldytuvai, kuriuose maždaug 40 laipsnių šalčiu apipūstos uogos užšąla labai gretai.
Tokiu būdu jos išsaugo visas savo savybes: aromatą, konsistenciją, ląstelieną, vitaminus bei mineralus.
Sušaldytos uogos išvalomos lazerių pagalba. Kompiuterinis įrenginys išrenka pažeistas, nestandartines ar kitos rūšies uogas, išpučia šapus, kitas šiukšles.
Per valandą lazeriais perrenkama apie 3 tonas uogų.
Taip pat apdorojamos ir daržovės, vaisiai, supirktos miško gėrybės.
Stinga žaliavos
Per metus UAB „Vėtrija“, jos vadovo teigimu, pagamina ir parduoda maždaug 4 tūkst. tonų šaldytos produkcijos. Galėtų pagaminti ir parduoti kur kas daugiau, tačiau stinga žaliavos.
„Mūsų klimatas labai tinkamas daržovėms, uogoms auginti, tačiau Lietuvos ūkininkai dar nelinkę specializuotis“,- pastebėjo G.Daukšys.
Didžiąją dalį žaliavos įmonei tenka atsivežti iš svetur – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos, kur daržininkystė ir sodininkystė labiau išvystyta.
„Vėtrija“ apie 90 proc. gatavos produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Belgiją, Austriją, Italiją, Prancūziją bei kitas Europos šalis.
Taikomas prioritetas
Skirstant ES ir valstybės paramos lėšas, vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimui ir rinkodarai šįmet taikomas prioritetas.
Šios augalininkystės šakoms šįmet numatyta skirti daugiausia veiklos srities paramos lėšų – iš viso, su antrojo šaukimo pareiškėjams perskirstytomis lėšomis, daugiau nei 48,6 mln. litų.
Kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimui ir (ar) rinkodarai bei atliekų perdirbimui numatyta skirti daugiau nei 24,3 mln. litų.
Mėsos ir pieno sektoriuje mėsos perdirbimui ir (ar) rinkodarai numatyta per 36,8 mln., pieno perdirbimui ir (ar) rinkodarai – daugiau nei 17,1 mln. litų.
Trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų bei pieno atliekų perdirbimui paramos lėšų skirti nenumatyta.
„Kadangi pirmuoju paraiškų kvietimu šiai veiklos sričiai paramos niekas neprašė, lėšų jai nenumatėme ir antrajame paraiškų rinkimo etape“,- paaiškino A.Kunigėlis
Nebus remiama ir miltų ar kruopų naujų gamybinių vienetų statyba. Išimtis – tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams.
Taip pat nebus remiama naujų mėsos ir pieno perdirbimo gamybinių vienetų, skerdyklų statyba. Šie apribojimai netaikomi pieno kooperatyvams
Pirmenybė – paramos negavusiems
Esant konkurencijai dėl finansavimo, visi – ir pirmuoju, ir antruoju paraiškų kvietimu pateikti pareiškėjų projektai bus vertinami pagal ŽŪM veikslo sričiai nustatytus pirmumo į paramą kriterijus.
Baigiantis ES rėmimo Programai pirmenybę į paramą turi tie pareiškėjai, kurie dar nėra gavę EB paramos. Jie yra įvardinti kaip svarbiausias pirmumo į paramą kriterijus. Šių pareiškėjų projektai bus vertinami pirmiausia, tad jie turės didžiausią galimybę gauti finansavimą.
Jeigu paramos lėšų dar liks, ji bus skiriama antrąjį pirmumo kriterijų atitinkantiems projektams, t.t. pripažintų žemės ūkio kooperatyvų ar kooperatinių bendrovių pateiktiems projektams.
Trečias pagal svarbą pirmumo kriterijus – labai mažos įmonės, ketvirtasis – projektai, kuriems įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, penktasis – ūkyje diegiamos inovacijos.
Paskutinis, šeštasis, kriterijus – projektai, kurių turto grąža yra didesnė.
Grąžins į biudžetą
Projektus, kuriems šįmet bus skirta parama, perdirbėjai turės įvykdyti per 24 mėnesius.
Jeigu juos vykdant bus panaudota mažiau paramos lėšų nei jų bus skirta, skirtumas bus grąžintas į perdirbėjams skirtą biudžetą. Tuomet bus sprendžiama, ar skelbti dar vieną paraiškų kvietimą.
„Ar kitais metais dar bus renkamos paraiškos, spręsime pagal tai, kiek šįmet bus pasirašyta paramos sutarčių ir kiek liks paramos lėšų įgyvendinus projektus“,- šiandien dar nieko negalėjo žadėti ŽŪM atstovas.
Tačiau jis patikino, jog sutaupytos ar neišnaudotos paramos lėšos nebus atiduotos kitoms priemonėms ar jų veikloms, bet atiteks perdirbėjams.
Prašo pusę milijardo
NMA duomenimis, paramos žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai jau kreipėsi 193 pareiškėjai. Bendrai jų prašoma paramos suma – daugiau nei 541,7 mln. litų.
Su 79 pareiškėjais pasirašytos paramos sutartys didesnei nei 275,5 mln. litų sumai.
Visam 2007–2013 metų programos laikotarpiui priemonei „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ skirta daugiau nei 460 mln. litų paramos lėšų, tuo tarpu paprašyta šiai dienai daugiau kaip 551 mln.
Remiama prioritetinių sektorių veikla
Augalininkystės sektoriuje:
* vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas;
* kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas.
Mėsos ir pieno sektoriuje:
* mėsos, jos atliekų perdirbimas ir (ar) rinkodara;
* pieno, jo atliekų perdirbimas ir (ar) rinkodara.
Pirmumo kriterijai
* Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD ir Programą);
* Pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas;
* Pareiškėjas yra labai maža įmonė;
* Projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo;
* Ūkyje diegiamos inovacijos;
* Projektai, kurių turto grąža yra didesnė.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su ŽŪM.