„Sulig kiekviena diena žygis įgauna naujų spalvų, tampa vis dinamiškesnis. Per tas keturias dienas sutikome labai daug pozityviai nusiteikusių žmonių. Paprastas kaimo žmogus sako ką jaučia, tiesiai šviesiai. Keliaudamas kaskart iš naujo atrandi Lietuvą", – įspūdžiais iš dviračių žygio dalijasi TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.
Simboliška, kad savo žygį dviratininkai pradėjo Jurbarke. Šeštadienį jurbarkiečiai šventė miesto savivaldos (Magdeburgo teisių) 400 metų jubiliejų – nuo pat ankstaus ryto šventė šurmuliavo prieš metus sutvarkytoje Nemuno pakrantėje ir visame mieste. Dviračių žygio „Suk į dešinę“ dalyviai bendravo su Jurbarko gyventojais ir svečiais, išbandė jėgas „Didžiosiose lenktynėse“ mero taurei laimėti – estafetės dviračiais – žeme ir vandeniu, bėgimas susirišus per kliūtis, lenktynės baidarėmis, dar kiti tiesiog mėgavosi miesto šventės malonumais.
Atgavę jėgas Šilinės „Medaus slėnyje“ kitą dieną žygeiviai leidosi į kelią link Panemunės pilies, vėliau – link Šimkaičių. Šimkaičių miške 1953-aisiais suimtas vienas paskutiniųjų pokario partizanų judėjimo vadų – Jonas Žemaitis-Vytautas.
Kalnujuose vyko susitikimas su vietos bendruomene, žygeivius sujaudino tenykščių žmonių nuoširdumas. Kalnujų gyventojų istorija nelepino – per 1711 metų marą visi Kalnujų gyventojai išmirė ir iki pat 1738-ųjų jų nebuvo.
Bene didžiausia staigmena laukė prie Palendrių piliakalnio. Čia keliautojus pasitiko jaunieji dviratininkai. Palendrių piliakalnio papėdėje yra hitlerizmo aukų kapinės, čia 1941 m. liepos-lapkričio mėn. vokiečiai sušaudė daugiau nei pusantro tūkstančio žydų.
Iš Kalnujų žygeiviai pasuko link Raseinių – vieno seniausių Lietuvos miestų, išaugusio buvusioje žemaičių genties teritorijoje. Vakare pasiekė Kušeliškės kaimą vaizdingame Dubysos slėnyje. Tą dieną keliautojai įveikė apie 50 km.
Trečiąją dieną žygeiviai planą numinti 60 km. viršijo beveik dvigubai ir numynė apie 100 kilometrų. Žygio dalyviai aplankė Lyduvėnus – nuostabaus grožio gyvenvietę prie Dubysos.
Kitą dieną keliautojai įveikė nelengvą 90 kilometrų atstumą žvyrkeliu. Tačiau sunkumus kompensavo patirti neišdildomi įspūdžiai: žygeiviai grožėjosi kvapą gniaužiančiais vaizdai, atsiveriančiais nuo Medvėgalio piliakalnio (aukštis – 234 m.), aplankė legendomis apipintą Laukuvą, paslaptingąsias kūlgrindos apylinkes, Varnius. Jautriausius jausmus žygio dalyviams palietė apsilankymas Rainiuose, kur 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. okupantai nukankino 73 apylinkių žmones.