Trečiadienį aštuntą valandą ryto po dviejų savaičių grįžo „Misija Sibiras‘11“ dalyviai iš Tomsko srities Rusijos Federacijoje ir Tadžikistano Respublikos traukiniu Maskva – Vilnius. Prie pirmojo perono jų laukė būrys draugų, šeimos narių, kurios išvydę, kai kurie jaunuoliai nesulaikė ašarų.
Petras Petkevičius juokavo, kad kartais būna mažai įspūdžių ir negali nieko papasakoti, kartais būna vidutiniškai, o šįkart – jų tiek daug, kad neįmanoma išreikšti, viską reikia pergalvoti, apmąstyti. Petras teigė, kad baisiausia buvo tai, kad egzistavo reali galimybė sutikti meškas, tad nuolat reikėdavo galvoti kaip save ir kitus apsaugoti.
Jam pritarė ir Aurelija Trimonytė: „Ryškiausias momentas buvo, kai turėjome eiti 32 km. Pastebėjus skruzdėlynus, išdraskytus meškų, suvokėme, kad pavojus labai arti – tai buvo vidinis sukrėtimas. Viso kelio metu šūkavome ir nors labai abejojome, priėjus stovyklavietę, likome nakvoti“. Kita iškilusi problema – vanduo, teko priprasti ir prie pelkių, ir prie lietau teikiamo vandens.
Algirdas Sabaliauskas mano, kad ilgai jaus nueitus kilometrus tiek fiziškai, tiek emociškai – tam prireikė daug energijos. Jis džiaugėsi, kad pavyko sutvarkyti net 7 kapus. Tačiau kai kurios iš jų buvo medinės, tad tokias vietas apsaugoti tegali tvora, o kai kurios taip neprižiūrėtos, kad išvis primena džiungles ir atrodo, jog yra praradusios bet kokį ryšį su pasauliu.
Jaunimą su Tomsku supažindino ir iš Rusijos kilusi Ada Bernotaitė. Jos tėvas kilęs iš Lietuvos, tad jaučia stiprų ryšį su Lietuva ir nuolat į ją sugrįžta. Jaunimui buvo surengta spaudos konferencija su šia asmenybe, kurios metu ekspedicijos dalyviai klausinėjo įvairių klausimų. Labiausiai Adai įstrigo tai, jog jaunuoliai manė, kad Tomskas – tamsus, apleistas miestas ir nustebo išvydę, kad taip anaiptol nėra. Moteris pabrėžia, kad koks yra miestas priklauso nuo jame gyvenančių žmonių.
Komanda Tomsko srityje, ieškodama lietuvių kapinių, ekspedicijos metu pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų. Sutvarkytos Tomske, 86-ame ir 10-ame kvartaluose, taip pat – Tunguskyj Gor bei 20 kiometrų nuo Baturino esančios Centralnaj kapinės, kuriose palaidoti mūsų tautiečiai. 86-ajame kvartale pastatytas pačių ekspedicijos dalyvių medinis kryžius.
„Mūsų misija tik prasideda – dabar turėsime daug ką nuveikti“, – sunkiam darbui nusiteikusi Mingailė Jurkutė ir visi ekspedicijos nariai. Dabar jų laukia daugybė susitikimų.