„Leiskite pasakyti taip: aš nustebusi. Šis sprendimas
diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje.
Mūsų visuomenė, Lietuva yra šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas.
Jai yra sudarytas įspūdis, kad viena Europos Sąjungos (ES)
valstybė išdavė kitą“, - interviu sakė šalies vadovė.
Anot jos, Austrija, kuri naudoja atsisakymo išlygą, dėl
asmenų, nusikaltusių iki 2002 metų, perdavimo pagal Europos arešto
orderį, turėjo taikyti ekstradicijos teisines normas. Prezidentės
teigimu, šalis, kuri pateikia prašymą dėl ekstradicijos, turėtų
turėti iki 18 dienų arba net iki 40 dienų laiko pateikti
informaciją, o Austrijos teisėsauga Lietuvai papildomai paaiškinti
prašymą suteikė tik kelias valandas. Tai esą yra labai siauras
aiškinimas.
Prezidentė tvirtino norinti, kad Austrija paaiškintų, kaip ji interpretuoja Europos arešto orderio normas.
„Nes, jeigu Austrijoje situacija nesikeis, mes galima kelti tik
vieną klausimą: kaip Europos arešto orderis bus naudojamas
ateityje? Ar negalės ateityje žmonės, įvykdę nusikaltimus
žmogiškumui, laisvai būti Austrijoje? Ar Austrijos Generalinė
prokuratūra vėl veiks taip pat? Šis atvejis turi būti
paaiškintas“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Paklausta, nuomonės, dėl to, kad M.Golovatovas po 2010 metų
spalio mėnesio, kai buvo išduotas Europos arešto orderis, lankėsi
kitose ES šalyse: Suomijoje, Kipre ir Čekijoje, prezidentė sakė,
kad tokie pavyzdžiai rodo, jog Europos arešto orderis kai kuriose
šalyse nieko nereiškia, ir tai yra blogas pavyzdys Europai.
D.Grybauskaitė, paklausta, ar Austrijos negalėjo paveikti
Rusija, sakė, kad įtarimų visokių kyla.
„Jei Generalinė prokuratūra nusprendžia mažiau kaip 24
valandas priešingai nei numato Europos arešto orderio nuostatos,
tada, žinoma, kyla įtarimas, kad tam buvo daug įvairių
priežasčių“, - .kalbėjo prezidentė.
Ji sakė, kad vis dar svarstoma dėl šios istorijos kreiptis į
ES.
Paklausta, ar paveiks dvišalius Lietuvos ir Austrijos santykius
M.Golovatovo istorija, D.Grybauskaitė tvirtino, kad ES valstybės
turi remti viena kitą ir viena su kita solidarizuotis.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys sukritikavo Austriją, kai
praeitą savaitę nepraėjus nė parai po sulaikymo ji paleido
nusikaltimais žmoniškumui įtariamą buvusį KGB karininką
M.Golovatovą. Jis vadovavo KGB specialiojo dalinio „Alfa“ būriui,
Sausio 13-ąją šturmavusiam Vilniaus televizijos bokštą. Tuomet
dėl Sovietų Sąjungos pajėgų veiksmų žuvo 14 beginklių
žmonių.