Nors EK skyrė 210 mln. EUR kompensaciją agurkų augintojų patirtiems nuostoliams padengti, Lietuvos daržininkų kišenėn neįkris nė euras. Mat jie, pasirodo, neįvykdė EK reglamento reikalavimų...
Žaidimas ne pagal EK reglamentą
Panika dėl bakterijos E. (Escherichia) coli sukelto ligų protrūkio gegužės pradžioje kilo Šiaurės Vokietijoje ir, kaip dabar paaiškėjo, ispaniški agurkai šiuo atveju buvo niekuo dėti. Tačiau statistiniai susirgimų duomenys (mirtina bakterija nusinešė 37 žmonių gyvybes bei 14-oje šalių užsikrėtė nemažai gyventojų) vertė būti atsargiems daugumą europiečių. Prekyba daržovėmis strigo visoje Europoje, be to, Rusija uždraudė iš ES importuoti šią produkciją. ES šalių augintojai patyrė nemažai nuostolių, kurie dabar įvertinti per 417 mln. eurų. EK žada kompensuoti 50 proc. sunaikintų daržovių vertės ir tam skyrė apie 210 mln. eurų.
Paramos tikėjęsi mūsų daržininkai liko nuvilti, nes, kaip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, pagal EK reglamentą, kompensacija skiriama tik už sunaikintus agurkus. „Produkcija turi atitikti ne mažiau nei antros klasės kokybės reikalavimus. Be to, kaip ir kur daržovės bus naikinamos, reikia informuoti EK, kad šios Komisijos įgaliota institucija dalyvautų proceso metu. Kadangi mūsų daržininkai agurkus sunaikino ne pagal minėtą reglamentą, tai ir parama neskirta, – aiškino direktorė. – Minėtas taisykles žino tik ES šalių gamintojų organizacijos, kuomet perprodukcijos metu iš rinkos išimama dalis produkcijos, o gamybininkų patirti nuostoliai kompensuojami. Ir šiuo atveju ES šalims problemų nebuvo.“
Pasak Z.Cironkienės, visi ES augintojai prašė paramos už produkciją, kurios realizacinė kaina buvo mažesnė už savikainą. Bet šių nuostolių EK nekompensuos. Kita vertus, iki šiol mindžiukuojama dėl daržovių augintojų kooperatyvo įsteigimo. Šiltnaminių daržovių augintojai, turėdami savo kooperatyvą ar bendrovę, greičiau išspręstų patirtų žalų finansines problemas.
Nenusiskriaudė tik prekybininkai
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas teigė, jog EK reglamentą dėl paraiškų teikimo minėtoms kompensacijoms, Lietuva gavo birželio 20 d. „Tačiau tuomet agurkų realizacija vyko normaliai ir niekas paraiškų neteikė, nors jas teikti buvo galima iki birželio 30 d.“, – patikslino V. Ašmonas.
„ŪP“ pašnekovų mintis papildė „Kietaviškių gausą“ valdančios UAB „Domeina“ direktorius Donatas Montvila. „Dėl klaidingos informacijos „Kietaviškių gausa“ patyrė per 1,9 mln. Lt nuostolių. Šią sumą sudaro sunaikintų agurkų vertė ir nepagrįstas realizacinės kainos sumažinimas. Mat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai ilgai nepateikė išvadų, kad lietuviški agurkai sveiki. Belaukiant išvadų jų paklausa sumažėjo trigubai“, – piktinasi D. Montvila.
Pasak direktoriaus, iki birželio 10 d. „Kietaviškių gausa“ sunaikino per 86 t agurkų. Prekybos centrai turėjo įvežtinių ispaniškų agurkų ir norėjo juos kuo greičiau realizuoti. Be to, pasinaudoję esama situacija prekybininkai už agurkus įmonėms mokėjo po 50 ct/kg. Kad nuostolių būtų mažiau, su jų sąlygomis teko sutikti. Vidutinė realizacijos kaina gerokai mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais ar net šiųmete realizacijos kaina Latvijoje ir Estijoje.
Mirtinos bakterijos E. coli vajus pasibaigė ir agurkus šiltnamių įmonės normalia kaina pradėjo realizuoti tik apie Jonines. Šiuo metu „Kietaviškių gausos“ agurkų realizacinė kaina – apie 1,5 Lt/kg.
Tačiau kirba vienas klausimas: ar vartotojų vajaus metu prekybos centruose bei turguose už agurkus mokėjo mažiau nei 3,5 Lt/kg?