„Iki šiol įėjimo ir išėjimo į Europos Sąjungos erdvę
sistema neveikia, jos nėra sukurta. Dar apie tai tik diskutuojama
Europos Sąjungoje“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė iš
Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio išėjęs A.Ažubalis.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis žurnalistams teigė, kad
M.Golovatovo maršrutus po Europą bus bandoma atsekti kreipiantis į
Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų agentūrą
''Frontex“, kad ši 27 Europos Sąjungos šalims išsiųstų
paklausimus, kada, kur ir kiek kartų M.Golovatovas įvažiavo į ES,
taip pat bus prašoma Baltijos jūros valstybių ir kaimyninių
šalių pagalbos.
„Tai nėra per dvi minutes padaromas klausimas, mes tikrai nesame
austrų teisėsauga, kuri reikalauja neįmanomo - per kelias sekundes
duoti atsakymą. Formuluojame klausimus, kuriuos teiksime trimis
linijomis: per „Frontex“, antras kanalas - Baltijos jūros šalių
formatas, ten yra ir Rusija, į ją, aišku, nesikreipsime, bet į
likusias šalis kreipsimės, su prašymu duoti tokią informaciją, ir
trečias kanalas yra kaimyninės valstybės, pasieniečių punktai,
kuriuos mes turime su Lenkija, Lenkija turi su kitomis ES vidurio
šalimis“, - kalbėjo R.Palaitis.
Pasak vidaus reikalų ministro, incidentas su Austrija gali tapti
postūmiu kurti bendrą automatizuotą sistemą, kuri registruotų
atvykstančius ir išvykstančius į ES ir Šengeno šalis.
„Europinės „entry-exit“ duomenų bazės nėra, dvejus metus mes
tik diskutuojame apie tokios bazės reikalingumą, ir pagal Europos
Komisijos prognozes, tai galėtų 2015 metais atsirasti, bet būtent
šitas atvejis parodo, kad ES ir Šengeno sistemoje automatizuota
duomenų bazė būtų reikalinga“, - kalbėjo ministras.
Žiniasklaidoje skelbta, kad iki sulaikymo Vienoje M.Golovatovas
ne mažiau kaip aštuonis kartus buvo įvažiavęs į Šengeno erdvę.
Praėjusį ketvirtadienį Vienos oro uoste M.Golovatovas
sulaikytas pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį, bet
nepraėjus nė parai paleistas. Rusijos pilietis M.Golovatovas
vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių
žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą, kuriam pritarė
Latvija ir Estija. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia,
kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.