Numatyta suformuoti 40 arų sklypą bažnyčios prie Kryžių kalno statybai. Nedidelė 8 metrų aukščio bažnyčia turėtų iškilti greta kitoje kitoje kelio pusėje esančio informacinio centro. Nuo Kryžių kalno naujieji maldos namai turėtų būti nutolę maždaug per 300 metrų.
Sprendimo projektą politikams pristačiusi Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja S.Breikštienė tvirtino, kad gan atokiai nuo Kryžių kalno stovėsianti bažnyčia tikrai neužgoš šios sakralinės vietos vaizdo.
Diskusijose dalyvavęs Tarybos narys D.Krištaponis sakė, kad Kryžių kalno pašonėje gyvenantiems žmonėms naujos bažnyčios nereikia ir siūlė balsuoti prieš šį projektą.
Kolegai oponavęs Tarybos narys A.Jonuška sakė, kad bažnyčia prie Kryžių kalno labiau reikalinga ne vietiniams žmonės, o čia atvykstantiems turistams. „Į Kryžių kalną atvykęs žmogus turi turėti galimybę ir padėti kryželį, ir pasimelsti bažnyčioje“, -sakė politikas.
A.Jonuškai pritarė ir Tarybos narys R.Tamošaitis. Šis politikas tvirtino žinąs, kad prie Kryžių kalno atsirasiančioje bažnyčioje nei santuokos, nei krikšto sakramentai nebus teikiami, todėl baimintis vestuvininkų antplūdžio ir šurmulio nederėtų.
Už sprendimą atversiantį kelią bažnyčios prie Kryžių kalno statybai balsavo 14 Šiaulių rajono tarybos narių. Keturi nariai buvo prieš, keturi – susilaikė, o du nariai – balsavime nedalyvavo.
Jurgaičių ar Domantų piliakalniu vadinamas Kryžių kalnas yra Meškučių seniūnijoje, kairiajame Kulpės upelio krante. Kryžiai čia pradėti statyti XIX amžiaus viduryje.
Šiuo metu ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Krikščionių pasaulyje šį kalną išgarsino 1993-aisiais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.
Daugiau kaip 50 Kryžių kalne stovinčių kryžių įtraukti į kultūros vertybių registrą. Kryžių kalnas įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.