Ironiška, bet ar kai kurie Lietuvos kultūros veikėjai neturėtų imtis žygių, kad ši daina būtų uždrausta ir pas mus? Juk nors mūsų kultūrininkai be paliovos amsi, kad šalies kultūros sistemoje būtini pokyčiai, dalis jų stojo piestu, kai apie tokias permainas prabilo Kultūros ministerija.
Užsimota įkurti Menų tarybą, kuri, kaip skelbiama, perims gerąją Vakarų ir Šiaurės šalių patirtį – atskirs kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijas.
Kitaip tariant, pinigus kultūrai turėtų skirstyti Menų tarybos ekspertai. Taip esą nuo kultūrai skirto lovio bus nuvyti politikai, kurie savo kriuksėjimu, pasirodo, iki šiol darė didžiulę įtaką.
Atrodytų, ši svetur pasiteisinusi idėja išties dvelkia skaidrumu, tačiau dalis mūsiškio kultūros pasaulio ją vertina labai kreivai. Štai vienas protingas filosofas įtarė, kad tokiomis permainomis ministras A.Gelūnas klojasi gražų patalėlį, kitaip tariant, ieško naudos sau.
„Ar Menų tarybos ekspertai bus šventieji, neturintys savo interesų? Kokios garantijos, kad naujieji tarybos ekspertai nesuvedinės sąskaitų, kad dailininkai nekals pinigo sau, muzikantai ir kompozitoriai – sau?” – pratrūko kitas garsus veikėjas, kurio batutai paklūsta orkestras.
Nejau iš tiesų kultūros pasaulyje nebeliko šviesių ir sąžiningų žmonių, kuriais būtų galima pasitikėti, o jų idėjas reikėtų palaikyti?
Jei neliko, gal, kaip tame sename anekdote, išties vertėtų kultūrą lyg Kauną aptverti spygliuota viela ir visi jos veikėjai žinotų, už ką sėdi? O būsimosios Menų tarybos ekspertus kviestis iš užsienio!