Provanso Ekso festivalyje Prancūzijoje baigiama rodyti efektingų „Traviatos“ spektaklių serija. Joje su Londono simfoniniu orkestru ir Estijos filharmonijos kameriniu choru (dirigentas Louis‘as Langree) tarp pasaulinių operos žvaigždžių Natalie Dessay, Ludovico Tezier, Charleso Castronovo ir kitų vaidmenį kuria 30-metis lietuvis K.Smoriginas.
Šis darbas – tik mažas epizodas įspūdingais pasiūlymais mirgančioje lietuvio karjeroje. Apie tai – pokalbis su šiuo metu Prancūzijoje dainuojančiu solistu.
- Kaip jaučiatės operos žvaigždžių trupėje?
- Kaip draugų apsuptyje. Su daugeliu „Traviatos“ solistų esame pažįstami dar nuo mano stažuotės „Covent Garden“ teatre laikų. Nuo tada, kai ją baigiau ir pradėjau dainuoti pagal kontraktus, sukamės viename rate.
Čia nėra jokios trinties ir įtampos – tik labai įdomus ir nuoširdus darbas. O laisvalaikiu drauge ir pavakarojame, nuvažiuojame pasimaudyti jūroje ar baseine.
Manasis Barono vaidmuo „Traviatoje“ nedidelis – dažname pastatyme jo net nepastebi, bet režisierius Jeanas Francois Sivadier suteikė jam ryškių spalvų. Jo „Traviata“ labiau primena dramos spektaklį negu operą – tuo šis darbas man išskirtinis.
Ir, žinoma, nepamirštamas dėl pažinties su N.Dessay, kuri dainuoja Violetą. Ši solistė - turbūt organiškiausia iš visų mano sutiktų dainininkių: nuo pasirodymo scenoje iki paskutinės sekundės ji priverčia tikėti savo kuriamu personažu.
Mane sužavėjo N.Dessay reakcija į kiekvieną partnerių impulsą. Paskutiniame spektaklyje mes daug ką darėme kitaip negu pirma – smagiai improvizavome. Tokie dalykai man teikia vis daugiau malonumo.
Dėkoju likimui, kad sutikau šią išskirtinę asmenybę. Su N.Dessay labai susidraugavome – ji nepaprastai mielas ir šiltas žmogus.
- Manoma, kad operos Olimpe vyksta arši kova dėl išlikimo. Ar pajutote tai savo kailiu?
- Nepajutau jokios kovos. Ir aš su niekuo nekovoju – nebent pats su savimi, bet tikrai ne scenoje. Atvirkščiai: vis stiprėja mano įsitikinimas, kad operos pasaulyje yra ypač svarbūs geri kolegiški santykiai, dalijimasis patirtimi.
„Traviatos“ laikotarpiu ne kartą kalbėjomės su kolegomis apie įvairius profesinius dalykus. O kadaise būtent Jonas Kaufmannas, vienas ryškiausių dabarties tenorų, mane išmokė daryti jogos pratimus.
Taip aš apšylu prieš kiekvieną spektaklį ar repeticiją. Joga man padeda psichologiškai pasirengti išeiti į sceną, susikaupti, nepanikuoti. Kartais darau pratimus net nusigrimavęs. Jei repetuodamas teatre negaunu kambario, pasimankštinu prieš repeticiją namuose. Tikrai niekada nebūna taip, kad eičiau dainuoti, vos iššokęs iš lovos.
- Ar neišsekina ilgos, kartais net kelis mėnesius trunkančios spektaklių serijos?
- Kai jau ištveri maratoną, gali dainuoti tą partiją bet kur ir bet kada. Manau, man į naudą buvo daugiau kaip 20 „Karmen“ spektaklių „Opera North“ scenose. Jau pasirašiau ne vieną kontraktą dainuoti Eskamilją kitose scenose.
Svarbiausia dainininkui yra gerai išsimiegoti, o tada jau tarp spektaklių galima ir papramogauti, pasivaikščioti po miestą, pasportuoti.
Aš gyvenu kaip bet kuris kitas žmogus – saikingai leidžiu sau viską. Šiandien netgi galėjau pasilepinti indišku masažu su visais ritualais, aromatais ir muzika. Tai buvo Provanso Ekso festivalio dovana.
Stengiuosi tarp spektaklių dar rasti laiko ir naujoms partijoms. Kito sezono pradžioje esu pakviestas dainuoti „Fauste“ Londono „Covent Garden“, o Prancūzija – geriausia vieta mokytis prancūzišką tekstą, taigi naudojuosi proga padirbėti su repetitoriais.
- Ar suspėjate Lietuvoje aplankyti šeimą?
- Pasiekti Lietuvą iš Provanso sudėtinga. Tiesą sakant, namuose nebuvau nuo pat lapkričio mėnesio, bet šeimyna buvo atvykusi pas mane į Angliją, kai dainavau „Oper North“ spektakliuose. O po to daugiau kaip dešimt savaičių teko būti vienam.
Bet jau šį pirmadienį grįžtu į Lietuvą. Visą mėnesį būsiu su artimaisiais, švęsime žmonos Dainoros ir mano gimtadienius, nuvažiuosime į sodybą, gal pavyks pasimatyti su senais draugais.
Ketinu neužleisti ir darbo – jau suplanavau repeticijas su pianistu, susitiksiu su savo profesoriumi Vladimiru Prudnikovu. Kai grįžtu namo, mes visada su juo padirbėjame – profesorius mane „sustyguoja“. Jis buvo ir liko vienintelis mano pedagogas tikrąja šio žodžio prasme.
Dažnai vokalo specialistai žino įvairiausių dalykų, bet neturi svarbiausio – intuicijos ir vidinės klausos. V.Prudnikovui to galėtų pavydėti bet kuris mano sutiktų profesorių. Jis mane užaugino, manimi pasitikėjo ir, tikiuosi, dar ilgai dirbsime kartui.
- Ką jums žada kitas sezonas?
- Jis bus turbūt labiausiai įtemptas nuo tada, kai išvykau iš Lietuvos, – laukia daug naujų vaidmenų ir atsakingų pasirodymų.
Dainuosiu „Karmen“ Zalcburgo Velykų ir vasaros festivaliuose su J.Kaufmannu. Šią operą taip pat įrašysime į kompaktinį diską. Vėliau debiutuosiu Eskamiljo vaidmeniu Londono „Covent Garden“ teatre. Laukia debiutai Leporelio vaidmeniu „Don Žuane“ Bordo mieste Prancūzijoje, Don Žuano vaidmeniu – Čilėje, kiti darbai.
Po metų tikiuosi grįžti į Provanso Eksą su visa savo šeimyna - čia dainuosiu Mazetą „Don Žuane“. Būsime jau keturiese – netrukus į pasaulį pasibels mūsų su Dainora antrasis mažylis.
- Atrodo, kad dainininko gyvenimas nėra lengvas.
- Jis puikus, išskyrus tai, kad retai mataisi su artimaisiais. Bet juk kiekvienas žmogus patiria liūdesio ir vienatvės akimirkų.
Mano gyvenimas susiklostė tikrai sėkmingai. Niekas niekur manęs nestūmė, už mane nemokėjo – tik išgirdo dainuojantį ir pakvietė studijuoti Londone. Dabar kuo toliau, tuo didesnį jaučiu muzikos pasaulio dėmesį.
Bet kaip prasimušti kitiems Lietuvos dainininkams? Kaip jiems susirasti agentus, pragyventi ir išlaikyti šeimas? Menininkai Lietuvoje gali tik pasvajoti apie dėmesį, kokio sulaukia sportininkai.
Mane stebina ir tai, kad išvažiavusių talentų čia niekas nepasigenda – apie kai kurių egzistavimą net nežinoma, nors jie svetur prisistato kaip lietuviai.
Aš labai tikiuosi, kad požiūris į kūrėjus Lietuvoje pasikeis. Kas laukia valstybės be meno? Ji neišliks. Mes dažnai pasikalbame apie tai su draugais.
Dainavo ir už Atlanto
K.Smoriginas studijavo dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Londono karališkajame muzikos koledže.
2007-2008 m. jis tobulinosi Londono karališkajame operos teatre „Covent Garden“ pagal J.Parker jaunųjų dainininkų programą, atliko šio teatro scenoje daugiau kaip dešimt vaidmenų, susipažino su P.Domingo, A.Netrebko, J.Kaufmannu, B.Terfeliu, A.Gheorghiu, D.Chvorostovskiu, kitais operos korifėjais.
K.Smoriginas kūrė vaidmenis Latvijos nacionalinėje operoje, Berlyno „Staatsoper Unter den Linden“ (Vokietija), Vašingtono nacionalinėje, San Francisko (JAV), Tel Avivo (Izraelis) operose, „Opera North“ (Didžioji Britanija). Dainininkas koncertavo su Atlantos simfoniniu orkestru Atlantoje ir Niujorko „Carnegie Hall“. Jį globoja agentūra „IMG Artists“.
2005 m. solistas tapo pasaulio dainininkų konkurso Kardife finalininku, 2009 m. laimėjo trečiąją vietą P.Domingo tarptautiniame vokalistų konkurse „Operalia“.