„Truputį abejoju, kad latviai pasieks tikslą. Tų oligarchų
Latvijos sistemoje yra šiek tiek daugiau negu Lietuvoje. Lietuvoje
mes apie juos daugiau kalbame, manyčiau, kad jie turi šiek tiek
mažesnį poveikį tiesioginei Lietuvos politikai, o Latvijoje
oligarchai yra tokie stiprūs, kad norint juos nustumti ir įveikti,
reikia ganėtinai nuodugniai pakeisti politinę struktūrą“, -
sekmadienį BNS sakė K.Girnius, komentuodamas šeštadienį
kaimyninėje šalyje vykusio referendumo dėl Saeimos paleidimo
rezultatus.
Pirminiais duomenimis, už 10-ojo šaukimo parlamento paleidimą
balsavo 650 tūkst. 518, arba 94,3 proc. rinkėjų, prieš buvo 37
tūkst. 829, arba 5,48 proc. rinkėjų. Iš viso referendume Latvijoje
ir užsienyje dalyvavo 689 tūkst. 988, arba 44,73 proc., iš 1 mln.
491 tūkst. 735 rinkėjų.
„Nuošimtis (balsavusiųjų už paleidimą - BNS) iš tiesų
didelis. Reikia prisiminti, kad prieš kurį laiką buvo daromas
šioks toks kontrastas tarp Lietuvos ir Latvijos. Lietuva ir Latvija
abidvi pergyveno milžiniškas krizes, bet Latvijos premjeras buvo
populiarus, o Lietuvos premjeras - nepopuliarus. Dabar paaiškėjo,
kai nutariama paleisti Seimą, aiškiai rizikuojama, kad bus sudaroma
nauja Vyriausybė, todėl galima suabejoti, ar tikrai buvo toks
Latvijos premjero populiarumas“, - svarstė K.Girnius.
Jis neatmetė galimybės, kad būtent kadenciją baigusio Latvijos
prezidento Valdžio Zatlero kreipimasis į tautą dėl pernelyg
tamprių politikų ir oligarchų ryšių padarė tokią įtaką
rinkėjų sprendimui.
„Kažkodėl abejoju, kad žmonės tikrai manė, jog Seimas ir
Vyriausybė buvo tokie prasti, iki to dramatiško prezidento
pasisakymo“, - teigė apžvalgininkas.
Tačiau jis abejojo, ar latviams pavyks išrinkti kokybiškai
naują parlamentą, nes nauji Saeimos rinkimai vyks jau po poros
mėnesių.
„Ką nors naujo suorganizuoti per du-tris mėnesius, kas nebūtų
populistinio, yra beveik neįmanoma“, - įsitikinęs K.Girnius.
Anot jo, per tokį laiką paprastai įkuriamos valdžią
kritikuojančios partijos, tačiau jos netrukus arba žlunga, arba
prisitaiko prie veikiančios sistemos.
„Manau, jog viltis, kad po šių rinkimų atsiras geresnė
Latvijos politinė sistema, maža“, - teigė pašnekovas.
Be to, jis neatmetė galimybės, kad per naujus rinkimus daugiau
įtakos gali įgyti prorusiškos partijos, nes vis daugiau rusakalbių
įgyja Latvijos pilietybę.
Anot K.Girniaus, permainos valdžioje neturės įtakos bendriems
Latvijos ir Lietuvos projektams. Jis pabrėžė, kad visais jais
suinteresuotos abi valstybės, todėl šioje srityje pokyčių
neturėtų įvykti.
„Baltijos šalys gerokai mažiau bendradarbiauja negu galėtų ar
turėtų, bet abiems pusėms naudingus projektus abi pusės palaiko“,
- sakė apžvalgininkas.
Latvijoje parlamentas anksčiau laiko paleistas pirmą kartą.
Neeiliniai 11-ojo šaukimo Saeimos rinkimai greičiausiai vyks
rugsėjo 17 dieną.
Referendumą dėl parlamento paleidimo inicijavo tuometinis
Latvijos prezidentas V.Zatleras. Gegužės 28 dieną jis kreipėsi į
tautą, sakydamas, kad Latvijoje vis labiau įsigali oligarchai.
Paskutinis lašas, perpildęs prezidento kantrybės taurę, buvo
įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto
opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris laikomas vienu iš
trijų Latvijos oligarchų.
Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar
A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo „Už
geresnę Latviją“ lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam
priklausančios bendrovės sandorius.