Dėl itin didelio darbo krūvio Vilniuje įsikūręs Lietuvos
apeliacinis teismas bylas su skundais dėl žemesnės instancijos
teismų sprendimų nagrinėja tik praėjus metams po jų gavimo.
Laukti priversti asmenys, besibylinėjantys dėl neturtinės ar
turtinės žalos atlyginimo, sandorių nuginčijimo, skolos
susigrąžinimo, kitų civilinių santykių.
Skubiai nagrinėjamos tik bylos dėl darbo santykių, bankroto ir
viešųjų pirkimų. Įstatymas šios kategorijos byloms suteikia
pirmenybę.
Į šį teismą suplaukia skundai iš penkių Lietuvos apygardų
teismų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
''Būna, kad į priėmimą ateina žmonės paverkti man ant
peties“, - neseniai įvykusiame Teisėjų tarybos posėdyje kalbėjo
Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras
Kryževičius.
Jis teigė kol kas niekuo negalįs padėti interesantams,
sunerimusiems, kada gi pagaliau teismas imsis jų bylos, kaip tik
palinkėti kantrybės.
Teisėjų tarybos pirmininkas sakė, kad nuo spalio šalys bus
informuotos elektroniniu paštu, kad jų byla gauta ir kada maždaug
teisėjai ketina jos imtis. G.Kryževičiaus manymu, toks bendravimas
nuramintų bylos šalis ir žmonės jaustų mažiau įtampos.
''Žmogus turi žinoti, nepriklausomai nuo to, kokia situacija
teismuose, kokios bylų eilės. Žmogus turi turėti visą
informaciją. Kodėl žmogus turi ieškoti - kada gi galų gale ta
byla bus nagrinėjama, jeigu tai mūsų problema, ne jo? Tam sukurtas
mechanizmas, kuriuo norime parodyti, kad siekiame bendradarbiauti ir
informuoti“, - BNS sakė G.Kryževičius.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, negali būti tokia situacija,
kad žmogus atsiduria nežinomybėje, o po pusantrų metų gauna
pranešimą, kad jo byla nagrinėjama.
Kitąmet Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
sudėtį turėtų papildyti dar du teisėjų etatai. Aukščiausiajame
Teisme kadenciją baigia ir į pensiją išeina du teisėjai. Jų
etatus žadama perkelti į Lietuvos apeliacinį teismą. Šiems etatų
judėjimams dar turėtų pritarti prezidentė ir Seimas, kadangi
Aukščiausiojo Teismo sudėtį tvirtina Seimas, o Apeliacinio -
prezidentė.
Be to, Apeliacinis teismas gaus naujus septynis teisėjų
padėjėjų etatus. Pasak G.Kryževičiaus, per visus šalies teismus
ieškoma dar vieno laisvo teisėjo etato Apeliaciniam teismui.
„Kitais metais situacija turėtų stipriai keistis. Šis segmentas
laikinas, gerės situacija ekonomikoje, mažės ir bankroto bylų“, -
mano Teisėjų tarybos pirmininkas.
Lietuvos apeliaciniame teisme per mėnesį išnagrinėjama 70
civilinių bylų su apeliaciniais skundais, o gaunama beveik dvigubai
daugiau - 130.
Iš Apeliacinio teismo BNS pateikto atsakymo matyti, kad
prasidėjus krizei 2008-aisiais šis teismas gavo 1 tūkst. 725
civilines bylas, 2007-siais tokių bylų buvo gauta 1 tūkst. 464, o
2006-aisiais - 1 tūkst. 169.
Įsibėgėjus krizei, 2009-aisiais Apeliacinis teismas jau gavo 2
tūkst. 746 bylas, o 2010-aisiais - 3 tūkst. 651 apeliacinę bylą.
Prabėgus šių metų pirmajam pusmečiui, Apeliaciniame teisme
jau guli 2 tūkst. 84 bylos - tai yra šio teismo teisėjai jau gavo
tiek bylų, kiek jų ankstesniais metais nebūdavo per visus metus.
Pavyzdžiui, per savaitę - nuo birželio 27 dienos iki liepos 1
dienos - Apeliaciniame teisme nagrinėti gauta 115 naujų civilinių
bylų: 43 bylos pagal apeliacinius skundus ir 72 bylos pagal
atskiruosius skundus.
„Teismui, kaip ir kitoms valstybės institucijoms, pastaruosius
dvejus metus buvo sumažintas finansavimas. Tačiau vis tiek ieškome
įvairių darbo organizavimo modelių, kuriais galima būtų
sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus“, - BNS teigė Apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.
Jo teigimu, pavasarį daryta „valymo akcija“ - išnagrinėta daug
atskirųjų skundų, jų nagrinėjimo terminai sutrumpinti iki dviejų
mėnesių.
„Labai laukiame spalio pradžios, kai įsigalios Civilinio proceso
kodekso pataisos, išplėsiančios rašytinio proceso taikymo
apeliaciniame procese atvejus, t.y. teisėjams reikės mažiau rengti
posėdžių, daugiau klausimų bus galima išspręsti nerengiant
posėdžių“, - kalbėjo A.Driukas.
Šiuo metu šiame teisme gautos ir nepaskirtos nagrinėti 975
civilinės bylos su apeliaciniais skundais. Tokių bylų teismo
posėdžiai kol kas paskirti iki rugsėjo 13 dienos.
Pasak A.Driuko, iki to laiko naujų civilinių bylų su
apeliaciniais skundais paskyrimo galimybės yra ribotos, kadangi
faktiškai jau išnaudotas visas teisėjų darbo krūvis. Toliau
civilinės bylos su apeliaciniais skundais teisėjams laikinai
neskiriamos dėl įsigaliosiančių Civilinio proceso kodekso
pataisų, numatančių esminius pakeitimus apeliaciniame procese
(žodinis arba rašytinis procesas), taip pat dėl numatyto su tuo
susijusio naujo civilinių bylų nagrinėjimo organizavimo modelio
įvedimo.
Tendencijoms nesikeičiant, iki šių metų gruodžio 31 dienos
nepaskirtų nagrinėti civilinių bylų su apeliaciniais skundais
likutis Lietuvos apeliaciniame teisme sieks maždaug 1600 tokių
civilinių bylų.
„Civilinių bylų su apeliaciniais skundais likutis, esant
dabartiniams jų nagrinėjimo tempams, kurių nėra galimybės
padidinti dėl maksimaliai išnaudojamo teisėjų darbo krūvio
(nekeičiant Civilinių bylų skyriaus darbo organizavimo modelio,
teismui neskiriant papildomų teisėjų padėjėjų ar teisėjų
etatų), būtų išnagrinėtas per dvejų metų laikotarpį,
neskaitant naujai gaunamų bylų“, - rašoma Apeliacinio teismo
atsakyme BNS.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrių sudaro
14 teisėjų, neįskaitant šio skyriaus pirmininko. Jiems šiuo metu
padeda 17 teisėjų padėjėjų, neįskaitant skyriaus pirmininko
padėjėjo.