„Šiandien daugelis mėgina sakyti mums, kad šį laiką reikia
pamiršti ir kad daugybės aukų nebereikia daugiau prisiminti“, -
sakė vienas Bažnyčios Sinodo Bažnyčios ir visuomenės tarpusavio
santykių skyriaus vadovas Vsevolodas Čaplinas, kreipdamasis į
susirinkusiuosius per mišias už mirusiuosius.
Jis pareiškė įsitikinimą, jog Bažnyčia, visuomenė,
veteranai, žmonės, kurie patys buvo politinių represijų aukomis,
ir jų giminaičiai „turi padaryti viską, kad niekas nebūtų
pamirštas ir niekas nebūtų pamiršta“.
Kaip pabrėžė dvasininkas, visuomenė negali gyventi ramiai, ir
„neturės ji deramos ateities“, jeigu nebus padarytos išvados iš
istorijos klaidų, „jeigu nebus smerkiami - moraliniu, politiniu,
teisiniu požiūriu - tie nusikaltimai, kurie buvo padaryti, jeigu
nebus sugrąžintas geras vardas žmonių, kurie nukentėjo tik
todėl, kad priklausė dvasininkams, dvarininkams, kazokams,
turtingiems ir dirbantiems valstiečiams, pirkliams, kitiems
sluoksniams, kurie buvo paskelbti klasiniais priešais, liaudies
priešais“.
Pasak jo, neturės Rusija deramos ateities, „jeigu nebus nurodyti
nusikaltėliai - tai ir Stalinas, ir Leninas, ir Trockis, ir Urickis,
Sverdlovas, - raudonojo teroro, Stalino represijų organizatoriai“.
„Šiandien mes tikrai žinome, kad šių žmonių rankos suteptos
upėmis nekalto kraujo, todėl visi jų nuopelnai, tikrieji ar
tariami, o yra ir tikrų, ir tariamų nuopelnų, nepateisina to, ką
jie padarė. Tai mūsų visuomenė, valstybė, liaudis turi ne tik
žinoti, bet ir aiškiai pasakyti“, - sakė tėvas Vsevolodas.
Jis paragino pasimelsti už tuos, kurie ne savo valia paliko šį
pasaulį, „kurie iškentėjo kančias ir vargus, už mūsų šalies
ateitį, už tai, kad ji, nurodžiusi praeities klaidas ir
nusikaltimus, išvalytų savo atmintį ir sąžinę, taptų šalimi,
gyvenančia pagal tiesos, taikos ir meilės įstatymus“.
Prieš gedulingas pamaldas įvyko mitingas, kurį surengė
Represijų aukų draugija.