Kaip praneša Teisingumo ministerija, iki tol su austrais bus
intensyviai bendraujama teikiant jiems patikslinančius klausimus, į
kuriuos Lietuva kol kas negavo pakankamai išsamios informacijos,
prašoma naujų duomenų, reikalingų faktinėms aplinkybėms
ištirti.
„Tiesa, kol kas tenka konstatuoti, kad austrai nerodo tokio didelio operatyvumo tiriant visas šio incidento aplinkybes, kokį pademonstravo priimant sprendimą paleisti vieną pagrindinių Sausio
13-osios įvykių įtariamųjų. Tačiau tikiuosi, kad iki tol, kol
lietuviai nuvyks į Austriją, mums pavyks iš austrų gauti daugiau
informacijos ir duomenų apie situaciją nei iki šiol, o mūsų darbo
grupės atstovams Austrijoje pavyks patikrinti pateiktus ir surinkti
trūkstamus faktus“, - pranešime cituojamas teisingumo ministras
Remigijus Šimašius.
Abiejų šalių ekspertų darbo grupė sudaryta iš kiekvienos
šalies Generalinės prokuratūros bei Teisingumo ministerijų
atstovų. Jai pavesta ištirti tik faktines aplinkybes, palyginti šį
įvykį su įprasta austrų institucijų darbo praktika, gauti
atsakymus apie tokio sprendimo priėmimo eigą.
Austrija į praėjusią savaitę sudarytą darbo grupę delegavo
vyriausiąjį prokurorą Johannesą Martetschlaegerį bei Teisingumo ministerijos Tarptautinės
baudžiamosios teisės padalinio vadovę Barbarą Goth-Flemmich. Lietuvai atstovaus Generalinės prokuratūros
Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas Tomas Krušna bei Teisingumo ministerijos Tarptautinės
teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Žilys.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė
parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui 1991 metų
sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus
televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie
politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį
lėmė Rusijos spaudimas.