Jis antradienį žurnalistams pranešė, jog keturi Lietuvos
pareigūnai kitą savaitę vyks į Austriją ištirti dokumentų ir
pasikalbėti su austrų pareigūnais siekiant išsiaiškinti, kas iš
tiesų vyko Vienoje liepos 14-15 dienomis.
„Bus preciziškai tiriami ir dokumentai, įskaitant įvairius
protokolus, ir bus siekiama pakalbinti visus tų įvykių dalyvius
arba kitus (asmenis), kurie, kaip manoma, galėtų turėti
informacijos. Bent jau mano prašymas darbo grupės nariams yra
pakviesti, pašnekinti ir tuos austrų politikus, kurie teigia, kad
yra gavę neskelbtos ir neoficialios informacijos arba liudijimų apie
kiek kitokią įvykių tėkmės versiją, negu kad teigia oficialūs
Austrijos pareigūnai“, - žurnalistams sakė ministras.
Jis tvirtino, kad darbo grupė neduos teisinio ar politinio aplinkybių, kurias išsiaiškins, vertinimo.
„Austrijos pusė vertindama politiškai ar teisiškai tas
aplinkybes bando sakyti, kad viskas buvo gerai, ir darbo grupė čia
dar kažką patyrinės. Man tas ne visada atrodo pateikiama pačiu
priimtiniausiu būdu, nes darbo grupė turi išsiaiškinti tik tas
faktines aplinkybes, kurios yra neaiškios ir sukelia daug klaustukų.
(...) Darbo grupės išvados bus medžiaga teisiniam ir politiniam
aplinkybių vertinimui“, - teigė R.Šimašius.
Pasak jo, Lietuvos pareigūnams kylai daug klausimų,
prasidedančių žodžiu „kodėl“: „Kodėl austrai pusę paros laukė
neinformuodami Lietuvos apie tai, kad ponas Golovatovas sulaikytas.
Tuo metu, panašu, kad Rusija buvo pilnai informuota, ir, kaip teigia
pats Golovatovas, aktyviai dalyvavo jo išlaisvinime?“.
Ministras vylėsi, kad Austrijoje vyraus bendradarbiavimo dvasia.
Jis sakė tikįs, kad užteks vieno Lietuvos atstovų vizito į
Austriją, tačiau pabrėžė, jog tikslaus darbo grupės veiklos
termino nėra.
„Kai teiginiai prieštarauja vieni kitiems, reikia, ko gero,
nuvažiuoti ir patiems pašnekinti tų įvykių dalyvius. (...) Ką
mes galime išsiaiškinti iš daugybės šiandien sklandančių
versijų? (...) negali tiesų būti tiek daug apie tas pačias
aplinkybes“, - teigė jis.
R.Šimašius be kita ko pabrėžė, kad M.Golovatovo paleidimo
klausimas ateityje bus keliamas per Europos Sąjungos užsienio
reikalų ir teisingumo ministrų susitikimus.
„Jeigu reikės, bus aiškinamasi su Europos Komisija, ir bus
padaryti visi reikalingi veiksmai, kurie šioje vietoje yra būtini.
Jei Austrija padarė klaidų - o aš esu beveik įsitikinęs, kad
klaidos yra padarytos - reikia, jog tos klaidos būtų tinkamai
pripažintos, ir jokia trečioji šalis negalėtų arogantiškai
sakyti, kad jie didžiuojasi austrų sprendimu. O patys austrai
nežino, ar jie didžiuojasi, ar nesididžiuoja“, - teigė Teisingumo
ministerijos vadovas.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė
parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų
sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus
televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie
politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį
lėmė Rusijos spaudimas.