Upę užtvenkė akmenimis
Iš Pušaloto seniūnijoje esančio Toliūnų kaimo vadinamuoju beždžionių tiltu persikėlę į kitą Lėvens pusę, patenkame į Gegabrastos kaimą, priklausantį jau Pumpėnų seniūnijai.
Šiame kaime nežinia kas ir kada vietinių vadinamoje Gegutės brastoje iš akmenų per Lėvenį įrengė apie pusmetrio aukščio patvanką.
Patvankos vietoje vandens yra susikaupę daugiau, tad žmonės gali čia nusimaudyti ar pažvejoti. Tačiau Budrionių kaimo link ir taip seklioje bei žolėmis apaugusioje Lėvens upėje vandens dar labiau sumažėjo.
Nelegalios užtvankos lyg suskirsto upę į ruožus, kuriuose galima maudytis ir kuriuose įmanoma tik pabraidyti sušlapus tik pėdas.
„Man, kaip piliečiui, skaudu matyti tokią upę, jų pas mus ir taip nėra daug. Nenoriu, kad kas nors būtų nubaustas ar panašiai, svarbiausia, reikia gelbėti Lėvenį“, sakė sodybą netoli upės turintis vyras.
Pasak jo, žolių neišnaikina ir pavasarinis ledonešis. Pakrantėse augančias žoles retsykiais jis nu pjauna dalgiu, tačiau žolynai greitai suveši dar labiau.
Siuntinėjo vieni pas kitus
Žmogus buvo nuėjęs pas Panevėžio rajono aplinkosaugininkus pasiteirauti, ar tokią patvanką gali įsirengti kas tik panorėjęs ir ar nebūtų galima jos išardyti.
Kažkas iš pareigūnų vyrui esą pareiškė, kad galėtų nubausti savavališkai upę užtvenkusius asmenis, tačiau tik tuo atveju, jei kas nurodytų, kur ta patvanka yra, ir dar bestų pirštu į kaltininką.
Galop gamtos apsaugos pareigūnas nusiuntė žmogų į Panevėžio rajono savivaldybę, čia jam paaiškino, kad patvanka yra Pasvalio rajone, tad jis ir turėtų kreiptis į šio rajono aplinkosaugininkus.
Tačiau vyras nebematė prasmės toliau varstyti valdininkų duris, nes, anot jo, tai beprasmis laiko gaišimas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros vedėjui Juozui Baltrūnui žinia, kad Lėvens upėje yra iš akmenų supilta patvanka, buvo netikėta naujiena.
„Pirmąkart apie tai girdžiu, todėl nieko negaliu pasakyti. Niekas į mus nesikreipė“, „Panevėžio rytui“ tepasakė pareigūnas.
Į svetimą daržą nesikiša
Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis prisipažino girdėjęs apie šią patvanką, tačiau pareiškė į kito rajono reikalus tikrai nesikišiąs.
A.Gailiušio tvirtinimu, be leidimų žmonės neturi teisės užtvenkti upės, nes tokie savavališki statiniai gali pakenkti gamtai, pavyzdžiui, žuvų nerštavietėms.
Taip pat gali būti apsemti žmonių sklypai ar drenažas.
Pasak pareigūno, prieš ketverius metus jis nubaudė užtvanką Nevėžio upėje ties Velželiu savavališkai bandžiusį sutvarkyti žmogų. Esą tuo metu užtvanka buvo be šeimininko, o jau kitais metais ją perėmė Panevėžio rajono savivaldybė.
Reaguotų tik sulaukę skundų
A.Gailiušis tikino negirdėjęs, kad per Panevėžio rajoną tekančią Lėvens upę kas nors savavališkai būtų užtvenkęs akmenimis ar kažkuo kitu.
„Mes ištisai nevaikštome palei upių krantus, darbų ir be to turime. Jeigu gautume kokį signalą ar patys pamatytume neteisėtai įrengtą užtvanką, tada reaguotume.
Mažesniuose upeliuose galbūt ir yra numesta keletas akmenukų, kad žmonės turėtų kur pasemti vandens gyvuliams pagirdyti. Aišku, tai šiek tiek pristabdo vandenį, bet konkrečių savavališkai įrengtų patvankų nesame užfiksavę“, tvirtino A.Gailiušis.
Karsakiškio seniūnijoje prie Lėvens įsikūrusiuose „Vingio“ ir „Paparčio“ kolektyviniuose soduose poilsiaujantys žmonės taip pat teigė nematę upėje jokių iš akmenų supiltų patvankų ar slenksčių.
„Kartais bebrai savo užtvankas bando pasidaryti, tačiau jas išardome. Pas mus viskas sutvarkyta, prie kiekvieno priėjimo prie upės žmonės turi įsirengę maudyklas, jose vaikai gali ir pažvejoti, tik žuvies čia nelabai yra“, sakė jau 30 metų prie Lėvens vasarojanti moteris.
Upę smaugia ir hidroelektrinė
Pasak A.Gailiušio, neigiamą įtaką Lėveniui daro ties Panevėžio rajono riba esančiame Kupiškio rajono Šaukliškių kaime, buvusio malūno vietoje, stovinti privati hidroelektrinė. Ji įrengta teisėtai ir pagal projektą.
„Kyla įtarimai, kad hidroelektrinės savininkai, norėdami pasigaminti daugiau elektros, kartais papiktnaudžiauja su vandeniu. Žmonės skundžiasi, kad per sausras ir taip žemas vandens lygis Lėvenyje dar labiau sumažėja“, sakė A.Gailiušis.
Hidroelektrinės savininkui rokiškėnui gydytojui Alfonsui Vitkui tokie kaltinimai kelia nuostabą.
„Girdėjau tokias žmonių kalbas. Įdomu, kaip aš galiu pasisavinti upės vandenį kiek jo čia atiteka, tiek ir yra. Tvenkinio išsikasęs neturiu, tad tiesiog nėra kur tą vandenį padėti, į kišenę juk nesusipilsiu?“ sakė Rokiškio rajono ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėju dirbantis A.Vitkus.
Anot A.Gailiušio, šalia Lėvens gyvenantiems ar sodus turintiems Panevėžio rajono gyventojams problemų pridarydavo Kupiškio marios.
„Anksčiau pažeidžiant tvarką per potvynius Kupiškio marių vanduo būdavo savavališkai nuleidžiamas. Dabar abiejų rajonų savivaldybės susitarė, kad be mūsų rajono specialistų žinios kupiškėnai neatidarinėtų užtvankos dugno dangos“, sakė A.Gailiušis.
Tikisi, kad upė atsigaus
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė pripažino, kad Lėvuo vietomis atrodo labiau panaši ne į upę, o į griovį.
„Pati braidžiau palei Lėvenį, sutinku padėtis tragiška. Kiekvienam abejojančiam siūlyčiau atsistoti ant upės kranto, ypač ties Sanžilės ištakomis. Lėvenį ties Piniava dar galima įvardyti kaip upę, toliau griovys“, sakė S.Biveinienė.
Specialistės nuomone, išvalius atskirus Lėvens ruožuose ir Sanžilėje įvairius suvirtusius ir priaugusius užtvarus, vandens srautai tarp abiejų upių turėtų pasiskirstyti tolygiau.
O kol kas didžioji dalis Lėvens vandens nuteka į Sanžilę.
„Senieji piniaviečiai man yra sakę, kad geriausias sprendimas būtų panaikinti Kupiškio marias, bet tai tik žmonių nuomonė.
Apskritai Lėvuo yra viena iš tokių įdomių upių, kurios yra sunkiau valdomos, srovė upėje epizodiškai sustiprėja, ir tai daro poveikį jos krantams. Vis dėlto tikimės, kad Lėvens ruožų išvalymas padės upei atsigauti“, sakė S.Biveinienė.