„Priklausys nuo to, kaip sėkmingai dirbs bendra teisininkų
grupė, ir kokios išvados bus, ar jos bus įtikinamos, ar bus visa
apimančios, ar Austrijos pusė atvirai bendradarbiaus, ar visa
informacija, kurią mes norėtume gauti, bus suteikta. Jei taip bus,
manau, tie klausimai spręsis teigiama linkme, bet jei to nebus, tada
kiti klausimai“, - trečiadienį Lietuvos radijui sakė ministras.
Jis taip pat teigė manantis, jog darbo grupei konstatavus, kad
paleisdama M.Golovatovą Austrija buvo neteisi, šį turėtų
atsiprašyti Lietuvos.
„Jeigu bus išvados, kokias aš asmeniškai įsivaizduoju, kad
turėtų būti, tada turėtų sekti atsiprašymas. Natūralu, jei
žmogus suklysta, jis atsiprašo, tai taip paprasta suvokti“, -
dėstė ministras.
Lietuvos ir Austrijos bendra darbo grupė, sudaryta tirti Sausio
13-osios byloje įtariamo M.Golovatovo paleidimo aplinkybes, kitą
savaitę ketvirtadienį susitiks Austrijoje.
Abiejų šalių ekspertų darbo grupė sudaryta iš kiekvienos
šalies Generalinės prokuratūros bei Teisingumo ministerijų
atstovų. Jai pavesta ištirti tik faktines aplinkybes, palyginti šį
įvykį su įprasta austrų institucijų darbo praktika, gauti
atsakymus apie tokio sprendimo priėmimo eigą.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė,
kad Lietuvos sprendimas iš Austrijos konsultacijoms atšaukti
ambasadorių Giedrių Puodžiūną buvo griežčiausias įmanomas
žingsnis diplomatijoje.
„Daugiau nebėra kur, tai yra pats griežčiausias žingsnis
siekiant parodyti kitai valstybei, kad mes nesame patenkinti
situacija, vienu kitu poelgiu ar politika. Ambasadorius G.Puodžiūnas atšauktas neribotam laikui konsultacijoms, kaip bus toliau, priklausys nuo daugelio faktorių“, - sakė ministras.
„Iš savo austrų kolegos Bendrųjų reikalų taryboje sulaukiau
priekaištų - kodėl taip stipriai Lietuva reagavo atšaukdama
konsultacijoms ambasadorių, ar galima buvo kaip nors švelniau. Tai
parodo, kad Austrija suprato tą signalą“, - svarstė A.Ažubalis.
Užsienio reikalų ministras teigia, kad antradienį išsakyta Europos
teisingumo komisarės Viviane Reding pozicija dėl
Austrijos elgesio įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo
Golovatovo byloje yra tinkama.
Antradienį V.Reding žurnalistams sakė, kad „Austrijos valdžios
institucijos tikrai neturi, kuo didžiuoti M.Golovatovo byloje“ ir
teigė esanti „labai nusivylusi Austrijos poelgiu“.
„Dabar jos pasisakymas, aš manau, yra aiškesnis. Manau, kas yra
pirmiausia svarbu, - kad komisarės pasisakyme kalbama apie pamatinę,
esminę Europos Sąjungos vertybę, pamatą, ant kurio laikosi visa
Europa - tai yra solidarumas. Tai štai, aš manau, čia labai aiški
jos pozicija, kuri, sakykime, yra tinkama, tokia, kokia ir turi būti,
mūsų nuomone“, - Lietuvos radijui trečiadienį sakė A.Ažubalis.
Anksčiau eurokomisarė V.Reding tiesiog konstatavo, kad Austrija
galėjo netaikyti Europos arešto orderio, nes ji yra padariusi
išlygą jo nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų.
„Šį klausimą dvišaliu lygiu sprendžia Lietuva ir Austrija.
Komisija daugiau komentarų neturi“, - praėjusią savaitę
BNS teigė eurokomisarės atstovas Matthew Newman (Metju Niumenas).
Antradienį V.Reding pareiškė, kad ją stebina Austrijos
pareiškimai, jog Europos Komisija (EK) šioje istorijoje ją remia.
V.Reding priminė, kad per praėjusią savaitę Sopote, Lenkijoje,
vykusį Europos Sąjungos teisingumo ministrų susitikimą ji girdint
visiems kolegoms paragino Austrijos teisingumo ministrę
bendradarbiauti su Lietuva.
„Nekalbant apie Europos arešto orderį, ES valstybės narės
privalo konstruktyviai bendradarbiauti“, - Austrijos žurnalistams
pabrėžė eurokomisarė.
V.Reding priminė, kad Austrija iki šiol visuomet būdavo
mažųjų ES valstybių pusėje, ir dar kartą pakvietė šios šalies
pareigūnus bendradarbiauti su Lietuva.
„Europa privalo laikys tų pačių taisyklių ir veikti abipusio
pasitikėjimo dvasia - nepaisant, ar esi didelis, ar mažas“, - teigė
eurokomisarė.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė
parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų
sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus
televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Austrijos elgesys sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai
kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo
baigtį lėmė Rusijos spaudimas.