Mainais už dvynį klastingas ežeras pasiglemžė drąsią seserį

Nors baisi nelaimė įvyko prie pat kranto, tačiau išsigelbėti aukoms nepavyko nė vienas vaikas nemokėjo plaukti.

Į krantą pats tėvas su sūnumis ištraukė vyresniąją dukterį, tačiau turėjo su siaubu akyse stebėti, kaip palengva joje užgęsta gyvybė. Vyras neslėpė, jog neturėjo medicininių žinių ir menkai išmanė, kaip reikia gelbėti skenduolį. Tačiau darė viską, ką tik mokėjo.

Iškart dviejų vaikų 22 metų dukters Vitalijos ir 9mečio sūnaus užvakar netekęs 53ejų Vytautas Paukštis vakar rengėsi laidotuvėms.

Vakar po pietų V.Paukščio dukra ir sūnus turėjo būti pašarvoti Aleksandravėlės kaime.

Jų namas stovi netoli kitoje gatvės pusėje esančių kaimo kapinaičių, kuriose prieš porą metų atgulė 45erių tesulaukusi sunkios ligos pakirsta V.Paukščio žmona Virginija. Nu skendę vaikai amžino poilsio atguls šalia motinos.

Viena iš vyresniųjų vaikų likusi V.Paukštytė buvo atrama tiek tėvui, tiek broliams ir jaunesniajai seseriai. Mergina jiems atstojo mamą skalbė, ruošė maistą bei tvarkė kambarius.

„Labai sunku, bet ką darysi, kur dingsi, reikės toliau gyventi, visus darbus atlikti. Juk dar keturi vaikai liko“, sunkiai rinkdamas žodžius vakar kalbėjo V.Paukštis.

Pokalbio metu susigraudinęs vyras sakė, jog jokių nelaimę pranašaujančių ženklų nei jis pats, nei vaikai nematė.

Nė vieno iš šeimos narių nekamavo keisti sapnai ar nuojauta.

Vienišas daugiavaikis tėvas šeimą išlaiko iš savo ūkio: turi 10 hektarų pievų, tris karves. Kadangi oficialaus darbo neturi, yra registruotas darbo biržoje.

Vos už dviejų kilometrų nuo namų, prie Trumponių kaimo, driekiasi Paukščių žemės. Čia jie turi ganyklą, šalia tyvuliuoja Skaistinės ežeras, kurį vietos gyventojai neretai vadina ir Trumponių vardu.

Šeimos sodyba sutvarkyta. Kieme stovėjo traktorius, automobilis, į medį atremtas dviratis.

Trumpam pro langą sušmėžavo dviejų vaikų veideliai.

Per patį šienapjūtės įkarštį V.Paukštis su vaikais užvakar nuvyko prie savo žemių. Su vyresniaisiais dviem 23 metų ir 19mečiu sūnumis jis ketino į namus susivežti šieno spudulus.

Kartu su jais traktoriumi važiavo ir V.Paukštytė su 9mečiais dvyniais bei 8mete sesute.

Tėvas su vyresniais sūnumis į traktoriaus priekabą krovė spudulus, V.Paukštytė melžė netoli ežero besiganiusias karves. Jaunesnieji broliukai su sesute žaidė pakrantėje.

V.Paukštis su sūnumis suspėjo namo suvažinėti tik vieną kartą, kai įvyko nelaimė. Pirmyn ir atgal jie sugaišo apie valandą.

Kaip vėliau paaiškėjo, jiems su traktoriumi išvykus namų link, karves pamelžusi V.Paukštytė kartu su dvyniais ir sesute patraukė prie ežero.

Toje vietoje įrengta maudyklė. Nuo nedidelio medinio liepto jaunimas mėgsta šokinėti į vandenį. Aplinkiniai gyventojai sakė, jog toje vietoje labai staigiai gilėja. Vos už vieno metro nuo kranto žemesnio ūgio žmogus vargiai begali kojomis pasiekti dugną.

Prie lieptelio sėdinčius V.Paukščio vaikus matė pro šalį valtimi plaukę du netoliese gyvenančio Sauliaus Šajaukos sūnūs. Atostogaujantys studentai dar persimetė keliais žodžiais su krante buvusiais vaikais.

Vėliau Šajaukos prisiminė, kad dvyniai kojas buvo sumerkę į vandenį ir taškenosi. Netoliese smėlyje žaidė jų jaunesnioji sesuo.

Toliau paplaukę studentai žvejojo. Jie net neįtarė apie šalia įvykusią tragediją, negirdėjo jokio pagalbos šauksmo.

Palei lieptelį braidęs vienas dvynių staiga paslydo ir įpuolė į ežerą. Toje vietoje buvo gilu, ir vaikas kojomis dugno nebepasiekė. Vandenyje atsidūrė ir antrasis broliukas. Abu jie pradėjo skęsti.

Dvynių gelbėti puolė krante buvusi V.Paukštytė. Nors mergina ir nemokėjo plaukti, drąsiai ištiesė jiems pagalbos ranką. Vieną brolį ji ištempė į krantą, tačiau gelbėdama antrąjį nuskendo kartu su juo.

Kad įvyko kažkas baisaus, V.Paukštis suprato tuomet, kai, grįždamas į pievas, pamatė nuo ežero atbėgančius ir rankomis į ežerą rodančius jaunesniuosius savo vaikus.

Kartu su vyresniaisiais sūnumis V.Paukštis iššoko iš traktoriaus kabinos ir pasileido ežero link. Išvydę šalia lieptelio vandenyje plūduriuojančią Vitaliją, vyrai tiesiog su drabužiais šoko į ežerą. Ištraukę jokių gyvybės ženklų nerodančią merginą, jie kaip mokėdami bandė gaivinti.

„Vieno iš dvynių niekur nesimatė. Dar apiplaukiau aplink tą vietą, tačiau niekur jo nebuvo“, tramdydamas raudą, kalbėjo vyras.

Miškingoje ir kalvotoje nuošalioje vietoje ne taip jau lengva buvo prisikviesti pagalbą. Nebuvo mobiliojo telefono ryšio, tad teko kelis šimtus metrų lipti į kalvą, kad įmanoma būtų prisiskambinti.

Pranešimą apie kraupią nelaimę bendrojo pagalbos centro dispečeriai gavo 20 valandą. Pasitikti gelbėtojų ir parodyti kelio į nelaimės vietą nuskubėjo į pagalbos šauksmą atsiliepę vietos gyventojai.

Laukiant, kol atvyks iš už 40 kilometrų esančio Rokiškio greitoji pagalba ir ugniagesiai, šoko ištiktiems Paukščiams laikas virto amžinybe. Tėvas tik bejėgiškai galėjo stebėti merdinčią dukrą.

Į krantą ištrauktos V.Paukštytės lūpos buvo jau pamėlusios. Šoko ištiktas vyras permetė jos kūną per kelį ir bandė iš plaučių išspausti vandenį. Taip pat bandė įpūsti oro ir daryti širdies masažą.

Atskubėję medikai dar užčiuopė pulsą, suleido vaistų, tačiau atgaivinti merginos nesugebėjo. Jos mirtis buvo konstatuota iki 21 valandos likus dešimčiai minučių.

Buvo aišku, kad vanduo pasiglemžė ir berniuką. Ugniagesiai su valtimi plaukiojo aplink ir kabliu bandė aptikti skenduolį. Buvo tariamasi iškviesti narus.

Matydamas besidarbuojančius gelbėtojus, netoliese gyvenantis 51 metų S.Šajauka ryžosi jiems padėti. Jis iš namų atsinešė vištoms nuo vanagų apsaugoti skirtą tinklą, prie jo apačios pridėjo svarelių ir iš valties užmetė į vandenį.

Apie 22 valandą netoli lieptelio prie nendrių buvo aptiktas nuskendusio vaiko kūnas.

„Traukėm tą tinklą, tik žiūriu, kažkas vandenyje boluoja. Vaikas vilkėjo baltais marškinėliais, tad puikiai matėsi nuo dugno pakilęs jo kūnas“, sakė S.Šajauka.

Žinodami, kad nelaimėliai verčiasi sunkiai, kaimo žmonės rinko pinigus laidotuvėms.

„Tai kaimui baisi tragedija. Reikės iškart du vaikus laidoti“, sakė Aleksandravėlės kaimo bendruomenės pirmininkė Dovilė Pučinskienė, o Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas patikino, kad Paukščių šeimoje vaikai auga prižiūrimi.

Šiemet spalio mėnesį sukaks dveji metai, kai V.Paukštis neteko žmonos. Moteris ilgus metus sirgo kankinančia liga, paskutiniaisiais gyvenimo metais vargiai bepasikėlė iš lovos. Vaikai išmoko ir darbų, ir pasirūpinti vienas kitu.

V.Paukštis neslėpė, jog po žmonos mirties buvo nelengva gyventi, bet badauti šeimai neteko, vaikai netgi turėjo galimybių rinktis gardesnį kąsnelį.

„Dukra draugo neturėjo, buvo atsidavusi mums. Namuose ji buvo tikra pagalbininkė“, sakė V.Paukštis.

Baigusi mokyklą mergina net nesirinko kitos galimybės liko tėvui padėti auginti mažesnius vaikus.

Vyresnysis 23 metų sūnus Virginijus anksčiau Rokiškyje dirbo prie statybų, bet sugedus automobiliui nebeturėjo galimybių ten nuvykti. Jis registruotas darbo biržoje.

Paprašytas parodyti nuskendusių vaikų nuotraukas, V.Paukštis kiek sutriko ir pasakė jų neturintis.