Pasak draudikų, dažniausiai žmonės apdraudžia savo nekilnojamąjį turtą tik po to, kai jų pačių, draugų ar giminių turtui padaroma kokia nors žala. Kol neįvyksta nelaimingas atsitikimas, žmonės nesitiki, kad jų turtui gali nutikti kas nors bloga, dėl ko būtų patirti dideli nuostoliai, kurių žmogus vienas pats dažniausiai neišgalėtų kompensuoti.
„Apklausus klientus, kurie iki šiol neturėjo kilnojamo ar nekilnojamo turto draudimo, daugiau nei 89 proc. sutiko, kad jie turėtų apsidrausti, tačiau nemano, kad tai vienareikšmiškai būtina, nes tiki, jog jiems nieko nenutiks. Ir tik įvykus nelaimingam atsitikimui, kai žmogus iš savo kišenės turi padengti remonto darbų išlaidas, jis suvokia draudimo privalumus. Pasitaiko atvejų, kai žmonėms tenka imti paskolas, siekiant padengti nuostolius ir susiremontuoti namus. Tai yra didelis stresas šeimai, kurio būtų išvengta, jeigu iš anksto būtų pasirūpinta draudimu“, - teigia Karolina Karpova, BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė.
Labai daug su turtu susijusių nelaimingų atsitikimų įvyksta vasaros mėnesiais. Būtent vasarą didmiesčių ir mažesnių miestelių gyventojų turtas dažniau nukenčia nuo ilgapirščių ar vandentiekio sukeltų avarijų. Tuo tarpu kaimų vietovėse žmonių dažniau patiriamos žalos yra dėl gamtos stichijų – potvynių, gaisro, žaibo įtrenkimo, nuvirtusių medžių ir panašiai.
Vandalizmas bei vagystės iš ūkinių pastatų ar garažų yra plačiau paplitęs reiškinys mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse.
„Vasara - atostogų metas, kai butai ir namai ilgesniam laikui paliekami be priežiūros, o tai dažnai vilioja vagis ir vandalus. Be to, vasarą daugiabučiuose namuose trūkus vamzdžiams ir vandeniui užliejus patalpas, ilgesniam laikui atostogauti išvykę butų savininkai negali pakankamai greitai užkirsti kelio nelaimei, o nuostoliai tuo tarpu auga ir remonto išlaidos didėja“, - pasakojo K.Karpova.