- Net po Šiaulių rajono savivaldybės tarybos pritarimo viešoje erdvėje netyla kalbos apie Kryžių kalno šventovės reikalingumą. O ar šiauliečiai palaiko jūsų iniciatyvą?
- Šventovės statymui Kryžių kalne viešai pritarė daugiau nei 800 internetinėje apklausoje dalyvavusių šiauliečių. Taip pat surinkti tūkstančiai bažnyčios statymo idėją palaikančių miestiečių parašų. Šiaulių rajono meras A.Gaubas konstatavo, kad sudėjus seniūnijų ir rajono savivaldybės internetinio puslapio apklausos duomenis bei vyskupijos kurijos surinktus parašus, rezultatas - apie 9600 „už”. Nepritarusių šventovės statybai - 777. Net projekto idėją iš pradžių skeptiškai vertinęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, po išsamaus projekto pristatymo ministerijoje, pakeitė nuomonę.
- Dėl ko kilo abejonės?
- Naujosios šventovės skeptikai viešai tvirtina, kad reikalaujame naują šventovę statyti Kryžių kalno papėdėje. Tačiau bažnyčią planuojama statyti ne kultūros paminklo teritorijoje, o pakankamai dideliu – 324 metrų – atstumu nuo jos, šalia jau pastatyto komplekso - turistų informacinio centro.
Esame įsipareigoję besąlygiškai laikytis Kultūros paveldo departamento reikalavimų. Šventovės tūris bus nedidelis - joje tilps iki 100 žmonių, o aukštis neviršys 8 metrų. Taip visiems Lietuvos tikintiesiems svarbus objektas - Kryžių kalnas - liks neužgožtas, o šventovė netaps akį rėžiančiu objektu.
Kodėl Kryžių kalno šventovės kritikai šių teiginių nenori girdėti, neaišku, o spėlioti nesinori. Gal kažkam užkliuvo tai, kad pageidavome, jog bažnyčios projekto konkurse dalyvautų ne Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių architektai.
- Kai kurie kritikai sako, kad nauja bažnyčia taps „pelno“ darymo forma, o Kryžių kalnas bus niokojamas ten plūstančių žmonių.
- Nerimauti dėl Kryžių kalno suniokojimo ar sukomercinimo nėra pagrindo. Mat naujoji šventovė nebus parapinė. Joje nebus atliekamos sutuoktuvių, krikštynų ar šarvojimo apeigos. Ji bus skirta tik piligrimų ir atlaidų pamaldoms. Todėl kalbos apie kažkokias pajamas iš minėtų progų iš piršto laužtos.
Dėl šventovės atsiradimo galimai didėsiančio piligrimų ir turistų skaičiaus galime tik pasidžiaugti. Juk atvykėliai iš užsienio – ne barbarai. Nereikėtų pamiršti, kad Kryžių kalnas - ne tik Šiaulių, bet visos Lietuvos bei viso pasaulio katalikų tikėjimo kupinomis širdimis ir mylinčiomis rankomis sukurtas stebuklas. Toks - vienintelis pasaulyje.
Kartu tai ir mūsų krikščioniškosios tapatybės bei tautinės savimonės įtvirtinimo simbolis. Todėl neturėtume aklai užsisklęsti savo kiaute. Priešingai – sakrali Kryžių kalno vieta piligrimams ir lankytojams iš viso pasaulio liudija mūsų tautos dvasios tvirtybę, viltį ir tikėjimą. Kas gali teigti, kad toks liudijimas apie Lietuvą šiandien nereikalingas?
Meldžiuosi už priešingą nuomonę šventovės atžvilgiu turinčius žmones. Tikiu jų nuoširdžiu susirūpinimu Kryžių kalno likimu. Žinoma, kai kurių nuomonių tonas žeidžia ir dvelkia okupacijos dešimtmečių šalčiu. Tačiau tai tik verčia nepamiršti, kad kryžius - tai stiprybės ir vilties šaltinis. Nes juk ir tuo sunkiu metu, juo labiau buvo stengiamasi užgniaužti kryžių statymą, juo daugiau jų buvo statoma.
- Bet ar tam reikia naujos bažnyčios? Juk šalia Kryžių kalno įsikūrusiame pranciškonų vienuolyne jau viena yra.
- Tai populiarus, tačiau klaidinantis argumentas. Dabartinis pranciškonų vienuolynas yra skirtas išskirtinai vienuolių gyvenimui. Be to, vienuolyno bažnytėlė nėra didelė, tad didesnės melstis atvykstančių piligrimų grupės joje netilptų.
Štai šią savaitę prasideda Kryžių kalno atlaidai. Bus graži šventė, daug žmonių atvažiuos melstis, o aukoti šv. Mišių tiesiog nebus kur. Koplyčia ir vienuolyno bažnyčia per maža. Nėra vietos net grigališkojo giedojimo praktikai – juk tam reikia bažnyčios su gera akustika.
Apskirtai kalbant, sunku suprasti tuos pareiškimus, kur dėstomas kažkoks sentimentalus žavėjimasis pačiu Kryžių kalnu, tačiau tik kaip kažkokiu negyvu kultūros paminklu. Dažnai teigiama, kad jis gražiai atrodo iš tolo, einant iki jo, užplūsta sakralūs jausmai ir panašiai.
Mane patį užburia Kryžių kalno atmosfera. Tačiau tokie saldūs jausmai verčia mus pamiršti paties šv. Kryžiaus kultą. Juk Kryžių kalnas liudija ne ką kitką, o centrinę krikščionių tikėjimo tiesą – atperkamąją Kryžiaus galią. Todėl Kryžių kalno šventovė bus tikinčiųjų srautams pritaikyta liturginės maldos vieta ir svarbiausia - šv. Kryžių kulto plėtros vieta.
- Tačiau baiminasi, kad išdygs dar vienas „stiklainis“ – prie sakralios Kryžių kalno aplinkos nesiderinanti modernios architektūros bažnyčia.
- Galiu pasakyti, kad šiandien rengiamasi rimtam Kryžių kalno šventovės architektūriniam projektui. Šiam tikslui kviečiami ir kompetentingi katalikiškos kultūros bei meno ekspertai. Rugpjūčio pradžioje mus žada aplankyti garbus svečias iš Vatikano, kuris greičiausiai taps šios šventovės architektūrinio projekto konsultantu. Atsiranda vis daugiau galimybių surengti rimtą šventovės architektūrinio projekto konkursą tarptautiniu mastu. Todėl galime drąsiai paneigti bet kokius bandymus šią šventovę sieti su prasto skonio, vadinamųjų, „stiklainių“ statybomis. Atvirkščiai, Kryžių kalno šventovė galėtų atliepti kilniausias ir gražiausias Romos katalikų bažnyčių statymo tradicijas – jos architektūra galėtų būti tradicinės kryžiaus formos.
Dar viena bažnyčios reikalingumo priežastis yra ta, kad visiems tikintiesiems brangus Kryžių kalnas jau tapo piligrimų iš viso pasaulio traukos centru. Kasmet jų priskaičiuojama apie šimtą tūkstančių. Visai neseniai sulaukiau skambučio iš Austrijos.
Manęs teiravosi, ar atsirastų galimybė atvykti 140 piligrimų grupei. Buvo išreikštas noras ne tik aplankyti įžymųjį Kryžių kalną, bet ir ten aukoti šv. Mišias. Galimybių tam šioje vietoje šiandien neturime. O palapinės iš toli atvykusiems pamaldiems, sakralios aplinkos ir šventumo ieškantiems žmonėms juk nesiūlysi.
Neabejoju, kad pavykus įgyvendinti autentiškos Kryžių kalno šventovės projektą, Šiauliai greitai taps pasaulinio masto ir kartu didžiausiu Lietuvoje piligrimystės centru.
- Ką tai reiškia – tas pasaulinės piligrimystės centras?
- Pasaulinio masto piligrimystės centrai yra Roma, Santjago di Kompostela (Ispanija), Lurdas (Prancūzija), Fatima (Portugalija). Šie centrai yra žinomi daugiau nei milijardui katalikų. Kryžių kalnas pretenduoja į tokio paties masto žinomumą bei kelių dešimtmečių bėgyje intensyviai augantį piligrimų maldos centrą.
Mūsų protėvių auka ir malda sukurtas Kryžių kalnas, skelbiantis Kristaus išganomąją auką, yra nepakartojama Dievo dovana ne tik mums, bet ir milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Neabejoju, kad į Šiaulius patrauks maldininkų minios iš viso pasaulio. Netrukus mūsų miestas ir rajonas lankytojų skaičiumi varžysis su didžiausiais Lietuvos miestais.