Šeštadienio vakarą Kryžių kalne vyko vigilija (naktinė malda).
Sekmadienį po šv. Mišių Šiaulių katedroje į Kryžių kalną pėsčiomis patraukė kelių šimtų tikinčiųjų kolona. Šioje procesijoje dalyvavo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Pėsčiomis į Kryžių kalną tikintieji žengė giedodami giesmes.
Kryžių kalno papėdėje susirinkę maldininkai galėjo atlikti išpažintį.
Į 15 val. Kryžių kalne aukotas šv.
Mišias nepaisant kaitros suplūdo per penkis tūkstančius
maldininkų.
Specialiai nuo Šiaulių iki Kryžių
kalno kursavusiais autobusais, savo automobiliais ar netgi dviračiais
atvykę tikintieji nuo kaitros gelbėjosi kaip kas išmano. Prie
pilstomos giros nusidriekė keliolikos žmonių eilė.
Daugelis žmonių rankose laikė su
savimi atsineštus mineralinio vandens butelius, o tai padaryti
pamiršusius gelbėjo vandenį į plastikines stiklines pilstę ir
norintiems dalinę savanoriai.
Nuo plieskiančios saulės maldininkai
dengėsi skėčiais.
Šiemet Kryžių kalno atlaiduose buvo
nedaug jaunimo – daugiausia čia susirinko vyresnio amžiaus
žmonių.
Šv. Mišias koncelebravęs Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis pakvietė melstis už Medininkų aukas,
prisiminti visus kenčiančius ar ligų kamuojamus žmones.
Šv. Mišias Šiaulių vyskupui laikyti
padėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pamokslą sakė Kaišiadorių
vyskupas Juozas Matulaitis.
Pamaldose taip pat dalyvavo Panevėžio
vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, kiti aušti
dvasininkai, didelis būrys vienuolių.
Pamaldų Kryžių kalne tradicija ėmė formuotis XIX a. pabaigoje.
Tarpukariu į vidurvasaryje po šienapjūtės prie Kryžių kalno vykusius atlaidus kas pėsčiomis, kas arkliais kinkytais vežimais suplūsdavo iš visos Šiaurės Lietuvos.
Tuometinėje spaudoje buvo minima, kad šiuose atlaiduose dalyvaudavo net iki 30 tūkstančių žmonių.
Mintis atgaivinti Kryžių kalno atlaidus 1993 metais kilo Šiaulių dekanui monsinjorui Kleopui Jakaičiui. Tačiau tuomet parapijiečių pastangos buvo sutelktos pasiruošimui popiežiaus vizitui.
Kryžių kalno atlaidai buvo atgaivinti 1997 metais įkūrus Šiaulių vyskupiją.
Atgaivintuose Kryžių kalno atlaiduose susipina naujos ir senos šventimo formos: piligriminis žygis, dažniausiai jaunimo, į Kryžių kalną, kryžiaus nešimas, statymas, vigilija, Kryžiaus kelio ėjimas, Švč. Sakramento adoracija, katechezės, krikščioniškos muzikos koncertai, meniniai renginiai. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, šv. Mišias aukoja suvažiavę Lietuvos vyskupai, atvyksta ir apaštališkasis nuncijus. Atlaidų programoje paprastai daug dėmesio skiriama jaunimui. Organizuojant atlaidus daug prisideda prie Kryžių kalno įsikūrę pranciškonai.