Vis dėlto T.Šernas prisipažino 20-ąsias metines sutiksiantis su optimizmu. Jo, pasak tragedijos liudininko, reikia šioje situacijoje – ginant savo poziciją, siekiant teisybės. Lrytas.lt interviu - su Vilniaus evangelikų reformatų klebonu T.Šernu.
- Lietuvai pavyko nuteisti vieną OMON pareigūnų. Likusius bus bandoma pripažinti įvykdžius karo nusikaltimą. Kaip manote, ar tai kiek paveiks pačios Rusijos poziciją?
- Nemanau. Šioje situacijoje veikia ne teisiniai aspektai, o psichologiniai, istoriniai. Medininkų žudynės – vienas istorijos faktų, kurių dabartinė Rusija nenori pripažinti, vertina kitaip nei mes, nei likęs pasaulis.
- Ar tikite, jog Rusija vis dėlto išduos buvusius OMON pareigūnus?
- Esu tikintis žmogus. Teisė yra skirta ne tik nubausti, tačiau ir įvardinti, pripažinti, pateikti tiesą. Jei Lietuvos pareigūnai nustatė kaltuosius, nusikaltimas gali būti pavadintas ne tik nusikaltimu prieš žmogiškumą, tačiau ir karo nusikaltimu, jie gali būti teisiami už akių.
O išvyks iš Rusijos ar pati šalis išduos – kitas klausimas. Žmonės bus nubausti, nubausti jau dabar – toks įvykis pėdsako įtariamųjų gyvenime negali nepalikti.
- Kokios bausmės tikitės?
- Sausio 13-osios įvykius Rusija teisina jau nebeegzistuojančia sovietų valdžia, teigia, jog žmonės tik vykdė nurodymus ir patys žudikai jau nebegali būti kaltinami. Tačiau Medininkų žudynės yra ne tik nusikaltimas prieš žmogiškumą, tai - karinis nusikaltimas – tiek tarptautinės, tiek Lietuvos, tiek dabartinės Rusijos, tiek sovietinės valdžios atžvilgiu.
Jei yra teisiami jau nebeegzistuojančios Jugoslavijos karo nusikaltėliai, privaloma nubausti ir Medininkų kaltininkus. Juk nusikaltimo faktai aiškūs – buvo nužudyti beginkliai, neturėję galimybių priešintis pareigūnai. Juk jie ne sužeisti buvo, o sušaudyti taikantis tiesiai į galvas.
- Ar jūs dar įžvelgiate pastangas užgniaužti teisingumą?
- Nebematau tokių pastangų. Galbūt yra kai kurios politinės struktūros, grupuotės, vertinančios šį nusikaltimą perdėm formaliai. Tačiau tokių yra visur, kiekvienoje šalyje, sprendžiančioje panašius uždavinius.
- Prieš Rusiją vengia pasisakyti didžiosios Europos valstybės. Ar nepasigendate griežtesnio tarptautinės bendruomenės atsako?
- Tokioje situacijoje supratingiausios mažos šalys, patyrusios, ką reiškia būti didžiųjų imperijų kaimynėmis. Tačiau Lietuva turėtų laikytis oriai – ne pykti ir ne burnoti, o aiškiai ir ramiai kartoti, priminti neišspręstus istorijos faktus. Įvertinus ir atsakius už praeitį, būtų kur kas lengviau žiūrėti į ateitį, skatinti bendradarbiavimą.
- Kaip viskas atrodo po 20 metų?
- Būtina išmokti į šią istoriją žiūrėti šviesiai. Turime turėti atsargų optimizmą, griežtą poziciją šios istorijos atžvilgiu.
Nepaskirsime adekvačios bausmės žmonėms, kurie tyčia sušaudė pareigūnus. Nėra tokios bausmės. Nusikaltimo įvardinimas jau yra teisingumas.