Mokslininkų žodis lyg ir nereikalingas
Kalbėjusi prof. Vanda Žekonienė pastebėjo, jog šiandien tarp ekologiškai ūkininkaujančiųjų pradeda ryškėti dvi nuomonės: dirbti iš idėjos arba dėl išmokų. Ir dar – ekologiškai ūkininkaujantiesiems vis mažiau reikia mokslininkų žinių, nors pastarieji gana dažnai mato daromas klaidas ir žino, kaip jas taisyti. Šio judėjimo entuziastai (prof. Antanas Svirskis, prof. Dalia Brazauskienė, ūkininkė Elena Grajauskienė, prof. V. Žekonienė, prof. Bronius Bakutis) įsitikinę, jog šalyje nelengva propaguoti ekologinės žemdirbystės dėsnius: uždarą ūkininkavimo ciklą, kitus reikalavimus, nes ekologinis gyvenimo būdas – visų pirma gyventojams gaminti sveiką maistą.
Prof. B. Bakutis pasidžiaugė, kad jau atsiranda jaunesnių mokslininkų, šios idėjos pasekėjų. „Asociacija stipri ir išsiskiria tuo, kad tenka apginti įvairius interesus. Gera idėja kasmet rinkti pažangiausius ekologinius daržininkystės, gyvulininkystės ar augalininkystės ūkius. Gerai, kad daugėja mišrių (augalininkystės ir gyvulininkystės) ūkių, nes iki šiol iš visų deklaruotų gyvulių tik 0,6 proc. auginami ekologiniuose ūkiuose. Tuo tarpu ekologiniai pasėliai užima 5 proc. visų deklaruotų pasėlių“, – teigė profesorius ir apibūdino kai kurias tokių ūkių gamyboje atsirandančias problemas, kurioms išgyvendinti trūksta pinigų, ypač rekonstruoti tvartams, įrengti maciono aikštelėms. Sunkiai vyksta ekologinių kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkių plėtra. Pastariesiems labai sudėtinga įsigyti lesalų, kurie turi būti pagaminti net iš 80 komponentų.
Savo mintis „ŪP“ išdėstė šio judėjimo pradininkė Molėtų ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis” tarybos pirmininkė ūkininkė E. Grajauskienė. „Jau ketverius metus propaguoju biodinaminį ūkininkavimo būdą, nes 10 metų šios žemdirbystės principų teko mokytis Šveicarijoje. Savame darže pagal šiuos dėsnius įgyvendinau sėjomainas ir auginu daug įvairių daržovių“, – pasakojo Elena, teigdama, kad visiems reikėtų susimąstyti, kaip gyventi, kad paliktume švaresnę žemę ateities kartoms.
Be komisijos nebūtų ir nugalėtojų
Ruošiantis apdovanoti pažangiausius ekologinius ūkius, Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai Henrikas Germanavičius priminė, jog iš 2,7 tūkst. ekologiškai ūkininkaujančiųjų konkursui atrinkti 35 ūkiai. Šiuos ūkius vertino 11 asmenų komisija, kuriai vadovavo ŽŪM vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė.
„Atrenkant pažangiausius, buvo įvertinti skirtingų specializacijų ekologiniai ūkiai, atsižvelgta ir į šeimininkų gyvenimo būdą, – pasakojo H. Germanavičius. – Komisija nusprendė išskirti penkis pažangiausius 2011 m. ekologinius ūkius, jiems įteikti apdovanojimai. Devyniems pažangiausiams ūkiams jie skirti pagal atskiras vertinimo kategorijas.“
Konkurso „2011 metų pažangiausias ekologinis ūkis“ antrą kartą nuo 2007 m. nugalėtojais tapo Edmundas Jastramskas (Lazdijų r.) ir Romualdas Mančas (Pagėgių savivaldybė). Šias gretas papildė Jonas Protasevičius (Vilkaviškio r.), Romualdas Misevičius (Biržų r.) ir Vidmantas Buivydas (Klaipėdos r.).
„Džiugu, kai įvertintas darbas, o ūkis pripažintas pažangiausiu, - geros nuotaikos neslėpė V. Buivydas, į šventę atvykęs su šeima. Jie ekologiškai augina mėsinius aubrakus, nes Klaipėdos rajono žemės labiau tinka žalienoms nei grūdams auginti. - „Apie ekologinę gyvulininkystę galvojome seniai, juolab kad panašaus tipo vienas Švedijos ūkis mus labai sužavėjo. Svajonę įgyvendinome tik po keliolikos metų, – pasakojo Daiva Buivydienė. – Tačiau mūsų ūkyje auginamos ir grūdinės kultūros, laikomės sėjomainų.“
Mišrių ekologinių ūkių daugėja, tačiau daugelis ūkininkaujančiųjų nekeičia savo pirminės nuostatos. Kaip teigia H. Germanavičius, augalininkystės ūkių konkurse dalyvavo nedaug, nes komisija kategoriškai nusprendė daugiau dėmesio skirti uždaro gamybos ciklo ūkiams, kur vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Tikėtina, kad įsivyraus mišrūs ekologiniai ūkiai, nes dabar dauguma augalininkystės ūkių nenaudoja žalienų žaliajai trąšai, o tik vykdo augalų kaitą pagal senuosius reikalavimus. Ryškėja ir kita šių ūkių plėtros tendencija – dėmesys aplinkai. Kur gerovė sutvarkyta, ten ir ūkininkauti sekasi geriau.
Kadangi Lazdijų rajone tinkamiausios sąlygos ekologiškai ūkininkauti, tad ekologų šventę, be ŽŪM, padėjo surengti ir Lazdijų r. savivaldybės administracija, Veisiejų seniūnija, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla bei kitos vietinės institucijos. Pasak savivaldybės mero pavaduotojo Valdo Mikelionio, tokios įdomios konferencijos Veisiejuose galėtų vykti kasmet.