Ar Neringa kada nors taps ne tik vasaros sezono, bet ir visus metus poilsiautojus traukiančiu kurortu? Apie tai – „Lietuvos ryto” pokalbis su Neringos meru Antanu Vinkumi.
– Tarptautinio džiazo festivalio rengėjai apgailestauja, kad Nidoje nėra nė vienos koncertams tinkamos salės. Gal jau ketinate Neringoje statyti kultūros centrą su geros akustikos sale?
– Neringa yra Dievo, gamtos ir meno kūrinys po atviru dangumi. Vis dėlto kultūros renginiams reikia ir geros salės.
Taryba jau priėmė sprendimą renovuoti kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila”.
– Poilsiautojus piktina Neringos kainos. Kita vertus, ar gali būti kitaip, kol Neringa liks tik poros vasaros mėnesių kurortas ir neringiškiai per šį laiką turės užsidirbti visiems metams?
– Iš tiesų neringiškiai visus metus laukia, kol ateis vasara.
Žmonės baiminasi, kad tik nebūtų daug lietaus ir dangus neatbaidytų mūsų svečių.
Orai dažnai pakiša koją, tad neringiškiams tikrai nėra lengva plėtoti verslą. Mūsų tikslas – išlaikyti turistų srautus, bet jų didinti negalime, privalome laikytis UNESCO reikalavimų.
– Vadinasi, Neringa nesistengs pritraukti daugiau turistų ir tenkinsis dviejų vasaros mėnesių kurorto statusu?
– Priešingai, ieškosime būdų, kaip pritraukti daugiau svečių ne vasaros mėnesiais. Turime vilties, kad Neringa dažniau taps įvairių konferencijų ir simpoziumų rengimo vieta.
Bet naujų didelių statinių statyti neplanuojame.
Neringoje nemažai nugyventų statinių. Nidos centre stūkso apleistas buvusio žuvininkystės ūkio pastatas. Kodėl čia neįrengus SPA, pirčių komplekso, jūros vandens baseino?
– Ar neplanuojate Druskininkų pavyzdžiu įrengti slidinėjimo trasų?
– Ketiname įrengti slidinėjimo trasas Nidoje ir Juodkrantėje.
Kol kas tai būtų slidinėjimo po atviru dangumi žiemą vietos. Reikėtų Nidoje įkurti jūros terapijos paslaugas teikiantį centrą. Tai leistų sulaukti gerokai daugiau svečių ir praėjus vasarai.
– Ar sutiks Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija?
– Sutariau su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte, kad ieškosime ir kurortui, ir aplinkosaugai tinkamiausių sprendimų.
Eisime ne priešpriešos, o interesų derinimo keliu.
Kita vertus, merui turi rūpėti ne tik paukšteliai, medeliai ir kopos, bet ir neringiškių likimas, poilsiautojų savijauta.
– Pasiūlėte skelbti moratoriumą teismų sprendimams griauti savavališkus statinius. Kodėl?
– Neringos bendruomenė nuo 2005-ųjų gyvena karo sąlygomis.
Aš laikausi pozicijos, kad statiniai, kurie išdygo be jokių leidimų, privalo būti nugriauti.
Bet nesuprantu, kodėl reikėtų bausti ir tuos asmenis, kurie statė remdamiesi patvirtintais statybų dokumentais.
Yra atvejų, kai nugriovus neleistinomis statybomis pripažintus pastatus valstybei tektų sumokėti visus leidimus turėjusiems savininkams 10 mln. litų.Kur čia tas viešasis interesas, kai teks išmesti į balą tiek pinigų?
– Kitaip sakant, pagarsėję boteliai nebus griaunami?
– Jų statytojai iš dalies pažeidė įstatymą. Tačiau vietoj baisaus pelkyno čia dabar galima važiuoti pasigėrėti gražiai sutvarkyta aplinka. Negi būtų teisinga atkurti pelkyną?
– Tebestovi ir trys vieno dziudo trenerio pastatai, išdygę Thomo Manno muziejaus pašonėje. Negi liks stūksoti ir šie statiniai?
– Šie pastatai pastatyti be jokių leidimų. Privalome nugriauti ir nugriausime.
– Ar yra naujienų kare su kormoranais?
– Kormoranai jau yra susukę apie 3 tūkst. lizdų. Baiminamės, kad rudenį jų bus apie 10 tūkstančių. Kormoranų kolonija per dešimtmetį priartėjo prie Juodkrantės – iki jos liko vos 600 metrų, sunaikino sengirę.
Gyventojai kenčia dėl nešvaros, žala daroma žvejams.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai trejus metus vaiko šiuos paukščius iš lizdų, leisdami įvairiaspalvius balionus, šaudydami petardomis, bet efekto tai nedavė.