Tokią poziciją Bulgarija išreiškė prieš šią savaitę
turintį įvykti bendros Lietuvos ir Austrijos darbo grupės,
turinčios išsiaiškinti įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo
Golovatovo sulaikymo ir paleidimo aplinkybes, susitikimą.
„Tikiuosi, kad Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų
įsteigta darbo grupė sėkmingai išaiškins Michailo Golovatovo
suėmimo ir paleidimo aplinkybes bei panaikins visus nesusipratimus“,
- Bulgarijos užsienio reikalų ministro laišką savo tinklapyje
cituoja URM.
Pasak pranešimo, laiške N.Mladenovas pabrėžė, kad Austrijos
institucijų sprendimas paleisti įtariamąjį M.Golovatovą
atskleidė būtinybę stiprinti ES šalių narių konsultacijas dėl
Europos arešto orderio vykdymo praktikos, dėl 1995 metų Konvencijos
dėl supaprastintos ekstradicijos tarp ES šalių narių ir 1957 metų
Europos konvencijos dėl ekstradicijos taikymo tvarkos.
Laiško kopijos taip pat išsiųstos Austrijos užsienio reikalų
ministrui Michaeliui Spindeleggeriui,
kitų Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministerijų
vadovams ir Europos Komisijos teisingumo komisarei Viviane Reding.
„14 drąsių vyrų ir moterų, kurie neteko gyvybių 1991 metų
žiemą, niekada neturi būti pamiršti. Jų šeimos ir visa Lietuvos
visuomenė turi teisę reikalauti teisingumo įvykdymo. Mes,
demokratinės valstybės, esame atsakingos, kad tai būtų pasiekta“,
- laiške A.Ažubaliui rašo N.Mladenkovas.
Paramą Lietuvos pozicijai po greitu paleidimu į Rusiją
pasibaigusio M.Golovatovo sulaikymo Vienoje taip pat yra pareiškusios
Latvija, Estija, Čekija.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo
sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie
politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį
lėmė Rusijos spaudimas.
Oficialūs Austrijos pareigūnai tvirtina, kad jų šalis šiuo
atveju laikėsi savo įstatymų, tačiau Lietuva pabrėžė, jog
Austrija turėjo atsižvelgti ir į ES teisę.
Praėjusią savaitę V.Reding pareiškė, kad Austrija neturi, kuo
didžiuotis įtariamojo Sausio 13-osios byloje paleidimo byloje. Ji
taip pat teigė esanti nustebinta Austrijos valdžios atstovų
pareiškimais, kad EK esą pritaria Austrijos sprendimui leisti
Rusijos piliečiui, kurio ieško Lietuva, išvykti namo.
Anksčiau V.Reding tiesiog konstatavo, kad Austrija galėjo
netaikyti Europos arešto orderio, nes ji yra padariusi išlygą jo
nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų. Tokiu atveju
Europos arešto orderį ji traktuoja kaip ekstradicijos prašymą,
kuriam taikomos kitokios taisyklės.
Iki šiol Europos Komisijos pareigūnai nurodydavo tik į 1957
metų konvenciją dėl ekstradicijos, kuri yra ne Europos Sąjungos, o
kitos organizacijos - Europos Tarybos dokumentas. Tokiu atveju Europos
Komisija negalėtų vertinti Austrijos veiksmų šios konvencijos
atžvilgiu.
Tačiau Lietuvos generalinės prokuratūros teigimu, sprendžiant
M.Golovatovo ekstradicijos klausimą turėjo būti taikomas ne tik
Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir ES
teisė, ir Austrijos teisės normų dalimi esantys bei viršenybę
nacionaliniams teisės aktams turintys „Europos Sąjungos ir (ar)
tarptautinės teisės aktai: 1995 m. kovo 10 d. Konvencija dėl
supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių
narių parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3
straipsniu ir 1957 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos konvencijos dėl
ekstradicijos“.