Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi neoficialiais
šaltiniais Karaliaučiuje dislokuotame Baltijos laivyne, antradienį
pranešė, kad šiame Rusijos eksklave bus dislokuotos dvi S-400
baterijos, kurios turėtų užtikrinti oro erdvės apsaugą pasienyje
su Lenkija ir Lietuva.
„BNS šiuo atveju remiasi neoficialia informacija, tačiau jeigu
ji pasitvirtintų, kreiptumės į Rusiją oficialaus paaiškinimo.
Prisiminkime, kad Lisabonos deklaracijoje NATO ir Rusija pabrėžė,
kad viena kitos nemato priešininkėmis, nors Rusijos karinėje
doktrinoje išlieka neigiamas NATO vertinimas“, - galimą
ginkluotės dislokavimą komentavo KAM Euroatlantinio bendradarbiavimo
departamento direktorius Vaidotas Urbelis.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija nerimauja dėl karinių
pajėgų didinimo Karaliaučiaus srityje.
„Tai aiškiai užfiksuota mūsų strateginiuose dokumentuose.
Nedemokratinių kaimynų ginklavimasis šalia Lietuvos sienų parodo,
kad mes turime skirti ypatingą dėmesį savo gynybai“, - teigė
ministerijos atstovas.
Raketų sistema S-400 yra tinkama priešraketinei gynybai, o
Rusija siekia didesnio vaidmens NATO kuriamoje priešraketinės
gynybos sistemoje, pavyzdžiui, ji nori būti atsakinga už tam tikros
teritorijos, galinčios apimti ir Baltijos šalis, apsaugą. Tačiau
V.Urbelis pabrėžė, kad „jokia Rusijos sistema negins Lietuvos“.
„Lietuva ginsis pati ir kartu su sąjungininkais. Lietuva yra
bendros NATO oro gynybos sistemos dalis, NATO oro policijos lėktuvai
demonstruoja šios misijos gyvybingumą. Tas pats NATO saugumo
nedalomumo principas taikomas ir priešraketinei gynybai - tik NATO
gins NATO“, - teigė V.Urbelis.
Šiuo metu Rusijos Baltijos laivyno oro gynybos daliniai sausumoje
disponuoja senesnės kartos raketų sistemomis S-300.
S-400 gali būti aprūpinama įvairiomis raketomis, kurios gali
sunaikinti taikinius esančius 2-400 kilometrų atstumu, o maksimalus
jų greitis gali siekti iki 2,5 tūkst. metrų per sekundę.