Melodramos turinys griežtai slepiamas ir yra visiškai nesusijęs su jos pavadinimu. Kol kas žinoma tik tiek, kad ji bus nacionalinė pagal formą ir globalinė pagal turinį.
Bus parodyta Angelina, pavyduliaujanti savo sutuoktinio Brado, Angela, Berlyne (už uždarų durų) net 7 valandas (sic!) flirtavusi su Nicolas iš Eliziejaus laukų, ir Carla, už tą flirtą tam Nicolas skyrusi viduramžiško žiaurumo bausmę – liepusi perskaityti 7 klasikinius prancūzų romanus ir pažiūrėti tiek pat senų (sako, kai kurie iš jų ne tik nespalvoti, bet ir nebylūs!) filmų.
Fone matysime lietuvišką idilę: svajonių našlė Kristina sumes klumpes su svajonių ubagu Vytautu, kuris, tos našlės teigimu, „niekuo nesiskiria nei nuo socialdemokratų, nei nuo konservatorių“. O Tščeslavijus pamokys, kaip visai pigiai pakurstyti šeimos židinį: bulvarinio laikraščio V. Ž. duomenimis, geriausias kuras – už valdiškus pinigus (jie dar vadinami reprezentacinėmis lėšomis) nupirktos knygos, ypač gerai dega tos, kuriose apie Seimo patriarchą nieko nerašoma ir netgi neįdėta nė viena jo karikatūra.
Daug sudėtingesnis yra veiksmo filmas „Gazpromo KAULAI“: Kostinas, rusų literatūros profesorius, sovietų žvalgybininko sūnus, lietuvių dujininkų strateginis konsultantas, draugams ir sugėrovams slapta skaito paskaitą apie Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“ pirmąją pusę (antroji nieko nedomina).
Parodoma, kad vakarėlis užsitęsia, ir profesorius ryte nepajėgia įlipti į lėktuvą, skrendantį Maskvon, kur laukia derybos su „Gazprom“. „Durdom“, – neatsakingu strateginio konsultanto elgesiu piktinasi Viktoras U. ir išskrenda vienas, bet, pasak jo, ne Maskvon, o Urdomon, к мамочке родной. Sužlugus deryboms, klausimas, kas pirmas nustvers „Gazpromo“ numestą kaulą, nejaukiai pakimba ore. Ir ten kabės tol, kol Seimas priims darbiečio Gapšio siūlomas įstatymo pataisas: pagal jas dirbti su dujomis legaliai galės tik Darbo partija.
Politinis trileris „Tovarišč GOLOVA“ bus 3D formatu filmuojamas Austrijoje. Slidus (Maskvos slidinėjimo federacijos prezidentas!) KGB atsargos pulkininkas žvaliai išlipa iš lėktuvo Vienoje su Sosnovskio barščių puokštele ir dujiniu pistoletu rankose. Staiga sušokę pasienio pareigūnai jį apieško, apžiūri, paima pirštų ir dantų atspaudus, išmatuoja ūgį ir pasveria.
Įsitikinę, kad Golova(tov) priklauso tai pačiai svorio kategorijai, kaip ir Putinas Raudonasai, be to, yra artimas, t. y. kadrinis, jo draugas (tovarišč), skubiai išvynioja raudoną kilimą ir buvusį „Alfos“, pasidarbavusios Vilniuje, prie TV bokšto, dabar tapusį „Omegos“, besidarbuojančios nematomame skaldymo ir valdymo fronte, vadą iškilmingai išlydi Kremliaus kryptimi.
Stambiu planu parodoma, kaip austrų čakras užvaldo rusų dujos, ir jie, apduję net 60 proc., rodo špygą Lietuvos pusėn. Lietuviams toks politinio streso testas tapo galvosūkiu ir galvosopiu. Iš nevilties jie visi kaip vienas susibūrė ant Parnidžio kopos pasiklausyti, kaip viena parapsichologė barškina krištoliniais puodais: esą pagavusieji neįprastų krištolinių bangų dažnį patys pradeda vibruoti ir pajunta vidinę harmoniją su visata. Reikia harmonizuotis bent su ja, jei jau nesiseka su VIENA apdujusia ES valstybe…
Kol tauta vibravo, valdininkai atkrito į sovietmetį – nusprendė įvykdyti LSSR AT Prezidiumo 1986 m. įsaką ir panaikinti 30 kaimų (vien Šiaulių rajone!) pavadinimus. Matyt, jie ne tokie gražūs, kaip Registrų centrui norėtųsi. Ir tai suprantama: antai raudonmečiu buvo griežtai kovojama su visomis, ypač nepadoriomis, užuominomis viešose vietose. Todėl kaimas, nešvankiai vadintas „Minkštpaučiai“, gavo absoliučiai tikslų pavadinimą „Ramučiai“…
Tiesiai iš Ramučių kaimo
Krescencija ŠURKUTĖ