Tačiau jis pažymėjo, kad Austrijos pareigūnai pripažino, jog
įtariamajam Sausio 13-osios byloje M.Golovatovui Rusijos ambasados
suteikta konsulinė pagalba viršijo įprastai tokiose situacijose
suteikiamos pagalbos lygį.
„Darbo grupės veikla buvo pakankamai konstruktyvi, ieškota
atsakymų į mums svarbius klausimus. Austrijos pusė bandė atsakyti
į mūsų klausimus, tačiau, deja, ne į visus buvo atsakyta. Į kai
kuriuos, kuriuos priskirčiau prie esminių klausimų, atsakymo nebuvo
gauta“, - žurnalistams Teisingumo ministerijoje Vilniuje sakė
T.Vaitkevičius.
„Esminis klausimas, matyt, yra, kad taip ir liko neaišku, kodėl
Austrijos pusė mano, kad mūsų pateikta informacija apie
M.Golovatovui pareikštus įtarimus laikytina nepakankama. Vienas iš
esminių klausimų yra austrų teigimas, kad jie sukonkretino, kokios
informacijos jiems reikia. Iš tiesų tokio prašymo sukonkretinti mes
nesame gavę ir ir tai yra nesuprantama. Konkrečių paaiškinimų
negavome, Austrijos pusė žadėjo aiškintis, kaip visa tai įvyko“,
- kalbėjo jis.
Viceministras pažymėjo, kad Austrijos pusė sutiko, jog rusų
diplomatų M.Golovatovui suteikta globa peržengė įprastos praktikos
ribas. Tačiau, pasak jo, pripažinimas, kad Rusija kišosi į austrų
institucijų darbą, Vienoje nenuskambėjo.
„Sutarimo dėl viso įvykio vertinimo iš tiesų nepasiekta. Yra
keletas dalykų, kurie leidžia kalbėti, kad susitikimas buvo
konstruktyvus. Yra labai svarbu, kad Austrijos pusė pripažino, kad
konsulinė pagalba, kuri buvo suteikta ponui G., viršijo įprastą
konsulinės pagalbos intensyvumo lygį“, - sakė T.Vaitkevičius.
„Šitas pripažinimas susijęs su darbo grupės užduotu klausimu,
kodėl šalia pono Golovatovo buvo kiti Rusijos ambasados darbuotojai,
kodėl Rusijos ambasadorius skambino Užsienio reikalų ministerijos
pareigūnams“, - teigė jis
Viceministras pažymėjo, kad M.Golovatovo atveju labai svarbus
„dvigubo baudžiamumo principas“, reikalaujantis, kad už
nusikalstamą veiką būtų baudžiama ir Lietuvoje, ir Austrijoje.
Austrija į darbo grupę delegavo vyriausiąjį prokurorą
Johannesą Martetschlaegerį (Johanesą Martetšleigerį) bei
Teisingumo ministerijos Tarptautinės baudžiamosios teisės padalinio
vadovę Barbarą Goth-Flemmich (Barbarą Got-Flemich). Lietuvai
atstovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo
departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna bei
Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento
direktoriaus pavaduotojas Darius Žilys. Posėdyje Vienoje taip pat
dalyvavo Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovai.
Šį vakarą Lietuvos pareigūnai grįš į Vilnių.
„Darbo grupės veikla galėjo baigtis šiandien, jeigu būtų
gauti visi atsakymai. Yra sutarta dėl to, kad įvyks kitas
susitikimas, darbas bus tęsiamas. (...) Darbo grupė nenumatė
konkrečios datos, artimiausio posėdžio data suformuluota
„artimiausiu metu“. Pirmiausia tai susiję su tuo, kada Austrijos
pusė bus pasirengusi pateikti mums reikalingus atsakymus“, - teigė
T.Vaitkevičius.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė
parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų
sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus
televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai
kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo
baigtį lėmė Rusijos spaudimas.