„City service“ tyrė tris mokyklas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Šiose mokymo įstaigose, kurios iki šiol nerenovuotos arba
renovuotos iš dalies, elektros ūkis neatnaujintas ir, pasak
V.Mackonio, apšvietimo sistemos čia tebenaudojamos nuo mokyklų
eksploatavimo pradžios - apie 30 metų, kai kur - ir iki 40 metų.
„Šios sistemos yra fiziškai ir techniškai pasenusios“, -
ketvirtadienį per spaudos konferenciją konstatavo jis.
Tyrimo duomenimis, apšvietimui šiose mokyklose dažniausiai
naudojamos seno tipo liuminescencinės arba dienos šviesos lempos,
eikvojančios daug energijos. Pasitaiko ir kaitrinių lempų, kurių
čia naudoti, anot V.Mackonio, išvis nereikėtų. Apšvietimo sistema
visur valdoma rankiniu būdu - vienu jungikliu įjungiant visus
šviestuvus kartu.
„Jungiklis prie klasės durų iš karto įjungia visas lempas, ir
negalima įvertinti šviesos, sklindančios pro langus. Jei nors kiek
nors jos yra, galima naudoti tik dalį šviestuvų, tačiau esamos
sistemos to neleidžia“, - atkreipė dėmesį V.Mackonis.
Be to, itin netolygus apšvietimo lygis ne tik atskirose, bet ir
tose pačiose patalpose. Vienoje klasėje mokiniams esą tenka bandyti
įžiūrėti raides tvyrant prieblandai ir tuo pačiu markstytis
spiginant ryškiai šviesai.
„Aptikta atvejų, kai net toje pačioje klasėje apšvietimo lygis
skyrėsi tris kartus: viename klasės kampe - prieblanda, o kitur
plieskia šviestuvai. Dažnai toje pačioje patalpoje montuojamos
skirtingo šviesos spektro lempos, išeina netolygus šviesos srautas,
apšviestumas taip pat skiriasi“, - vardijo įmonės atstovas.
