Tai paaiškėjo ketvirtadienį per Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo posėdį, kuriame nagrinėtas M.Runevič-Vardyn
skundas dėl Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir
pavardę gimimo bei santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal
lenkų kalbos taisykles - Malgorzata Runiewicz-Wardyn.
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas nenustatė tiesioginio
pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja
vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis,
tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus
nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią
nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų
laisvių ribojimas.
Remdamasis kreipimusi į EK ketvirtadienį pareiškėjos
advokatas Zbignevas Edvardas Stvolas siekė, kad apylinkės teismas
atidėtų bylos nagrinėjimą arba jį sustabdytų.
Su tuo nesutiko Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka.
„Manyčiau, kadangi ES Teisingumo teismas yra pasisakęs šituo
klausimu, ir jo sprendimas turi galią ir Lietuvos Respublikoje, o
Europos Komisijos nuomonė bus tik nuomonė. Ji privalomosios galios
neturės, todėl, manau, kad šis kreipimasis ir išaiškinimas
teisės klausimų, o ne sprendimų priėmimas šiai bylai reikšmės
neturės“, - tvirtino jis.
Su ministerijos atstovu sutiko ir Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos pirmininkė Irena Smetonienė. Apylinkės teismo teisėja
Bronislava Todesienė advokato prašymą atmetė, ir teismas bylą
išnagrinėjo.
I.Smetonienė tvirtino, kad nors, komisijos nuomone, būtų galima
rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis, to neleidžia
įstatymai.
„Kalbos komisijos nariai yra svarstę ne viename posėdyje ir,
narių nuomone, kalbai niekas neatsitiktų, jei būtų rašoma ir
kitais rašmenimis. (...) Bet turi būti politinis sprendimas“, -
teisme sakė I.Smetonienė.
Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu
M.Runevič-Vardyn gyvena Belgijoje. Moteris teigia dėl skirtingos
pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame bei
profesiniame gyvenime.