Antradienį Kongrese galutinai priimtas ir prezidento iškart pasirašytas finansinių reformų planas paliko šalį be laimėtojų. O didžiausiu pralaimėtoju tapo B.Obama.
Kaip gali pralaimėti tas, kuris šalį paskutinę sekundę patraukė nuo finansinio kracho skardžio?
Taip, pasiektas susitarimas buvo neginčijamai ir skubiai būtinas. Net JAV politiką ir ekonomiką tamsiu mišku laikantieji turėjo girdėti – jeigu amerikiečiai iki rugpjūčio 2-osios nebūtų padidinę šalies skolinimosi limito ir neįsipareigoję sumažinti biudžeto deficito, didžiausia pasaulio ekonomika būtų tapusi nemoki.
Po ilgų ginčų ir nervų tampymo tarp dviejų didžiausių politinių stovyklų pasiektas susitarimas, kuris leis padidinti JAV skolinimosi ribą 2,4 trilijono dolerių ir per artimiausią dešimtmetį sumažinti biudžeto deficitą 2,1 trilijono dolerių.
Tačiau kelią valstybės finansinei katastrofai užkirtęs planas jau netrukus gali tapti asmenine B.Obamos tragedija.
„Vilties prezidento“ bėda ta, kad taupymo dalgis labiausiai rėš per tas vietas, kurios demokratams visuomet buvo šventos. Tai – vyresnieji, neturtingieji, vaikai ir jaunimas, arba tie, kuriuos labiausiai ginti žadėjo B.Obama, kai 2008-aisiais dar tik balotiravosi į JAV prezidentus.
Dar daugiau, Atstovų rūmus kontroliuojantys respublikonai neleido pasikėsinti į dar George'o W.Busho laikų lengvatas turtingiesiems ir padidinti mokesčius jiems, nors tokiai perspektyvai šiandien pritaria dauguma amerikiečių.
Kažkada B.Obamos socializmo ar bent jau liberalumo grimasomis gąsdintos JAV dabar stebi, kad jų prezidentas priverstas veikti tarsi konservatorius ir imtis toli nuo jo deklaruotų įsitikinimų siekiančių kompromisų. Kompromisų, kurie galiausiai Amerikoje nepatinka niekam.
Dar praėjusios savaitės pabaigoje į klausimą apie geriausią dovaną 50-mečio proga B.Obama atsakė, jog tai bus susitarimas, padėsiantis išvengti JAV nemokumo.
Bet antradienį pasirašęs abiejų Kongreso rūmų priimtą planą prezidentas neslėpė: „Ar tai susitikimas, kurio siekiau? Ne“.
Baltųjų rūmų šeimininkas žada, kad kova dar nesibaigė ir esą JAV finansinė reforma neapsieis be būtinų didesnių mokesčių turtingiesiems.
Tačiau naivus šis jo užmojis. Dešinieji respublikonai, kontroliuojantys Atstovų rūmus, prižadėjo jokia kaina nepritarti mokesčių didinimui.
B.Obamą savo dievuku laikiusi liberalioji demokratų Amerika turi ir daugiau priežasčių jaustis demoralizuota, pradedant neįvykdytu pačiu pirmuoju pažadu uždaryti kankinimais pagarsėjusį Gvantanamo bazės kalėjimą.
Tad ar gali B.Obama, kurį dabar palaiko 42 proc. amerikiečių, laimėti kitų metų prezidento rinkimus? Gali, bet sparčiai augantis nusivylimas juo net demokratų gretose – rimtas signalas, kad bus dėl ko pakovoti. O pirmiausia, kad teks perrašyti ligšiolinės savo kampanijos naratyvą.