Ekologiniai ūkiai turėtų būti atidžiau tikrinami

Suskaičiavus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pateiktas paraiškas paramai gauti, paaiškėjo, kad itin padidėjo pareiškėjų susidomėjimas ekologinio ūkininkavimo veikla.

Ekologiniai ūkiai užima didžiausią dalį iš visų deklaruotų plotų pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Pagal šiemetines deklaracijas jie užima net 150,7 tūkst. ha, kai pernai jų buvo 95,5 tūkst. ha. Ekologinių ūkių deklaruojami plotai per metus labiausiai išaugo šiuose rajonuose: Ukmergės – 48,18 proc. (nuo 5 tūkst. iki 9,6 tūkst. ha), Biržų – 44,79 proc. (nuo 7,9 tūkst. iki 14,4 tūkst. ha), Švenčionių – 44,43 proc. (nuo 3,8 tūkst. iki 6,8 tūkst. ha), Telšių – 40,95 proc. (nuo 4,2 iki 7,2 tūkst. ha), Raseinių – 30,95 proc. (nuo 5,8 tūkst. iki 8,4 tūkst. ha).

Vis dėlto pastebima, kad augant ekologinių ūkių skaičiui, ekologiškų produktų gausėjimas rinkoje nėra toks ženklus. Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, to priežastis gali būti ta, jog ne visuose iš deklaruotų plotų iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu. Rugpjūčio 3 d. apskritojo stalo diskusijoje su socialiniais partneriais dalyvavęs ministras teigė, jog turima tikrų duomenų, kad dalis šių naujųjų ekologinių ūkių yra fiktyvūs – plotus deklaruoja į ganėtinai dideles tiesiogines išmokas nusitaikę apsišaukėliai. Gamyba kaime jie neužsiima ir ekologinės produkcijos nesukuria.

„Man sunku suprasti ne tik kaip gali būti 2 tūkst. ha ekologinis ūkis, bet ir kaip apskritai galima taip neracionaliai tvarkytis savo žemėje. Juk kasmet vargstantiems tautiečiams išdaliname tūkstančius tonų maisto produktų, tarp kurių ir paprasčiausios kruopos. Tai kodėl tokie akivaizdžiai produkcijos gaminimu nesuinteresuoti ūkiai gauna ekologinio ūkininkavimo sertifikatus, o vėliau ir nemažas išmokas?“, - atskleidžia problemą K. Starkevičius.

Ministro teigimu, VšĮ „Ekoagros“, kuri rūpinasi sertifikatų ekologiškai produkcijai išdavimu, turėtų susirūpinti griežtesnėmis taisyklėmis ir atidesnėmis patikromis. Tam pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, kurios pirmininkas Jonas Talmantas tikina, jog ūkininkai patys gali prisidėti prie nesąžiningų ūkininkų identifikavimo ir taip padėti VšĮ „Ekoagros“ prižiūrėti ekologiškus ūkius.

„Tai nusikalstama veikla. Mes ją stebime visai šalia. Tokie „ekologai“ piktžolėtus laukus dirba tik tiek, kad gautų išmokas. Ir jei ekologinių ūkių kontrolę vykdanti institucija vis dar nepajėgi sužiūrėti šios situacijos, mes esame pasirengę jai talkinti ir konkrečiai su mūsų skyrių rajonuose nariais nurodyti tokius žemės ūkio objektus“,- tikina J. Talmantas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad norint įsitikinti, ar ekologinį ūkininkavimą deklaruojančiuose ūkiuose tokiu ir verčiamasi, derėtų kai kurias žemės valdas tikrinti po keletą kartų, įsitikinant, kad agrarinė ir aplinkosaugos būklė yra iš tiesų gera.

Nors VšĮ „Ekoagros“ direktorė Ona Kazlienė paaiškino šiuo metu taikomą ūkių sertifikavimo metodiką ir kontrolės sistemą, akivaizdu, kad tam tikri pakeitimi yra būtini.

Ekologinis ūkininkavimas teigiamai veikia tiek tokiu būdu pagamintus produktus vartojančio žmogaus sveikatą, tiek ir aplinką. Nuo įprasto ekologinis ūkininkavimas skiriasi tuo, kad atsisakoma sintetinių pesticidų, herbicidų, cheminių trąšų, augimą skatinančių hormonų. Taip pat ekologiniuose ūkiuose turėtų būti naudojama įvairi technika, padedanti palaikyti ekosistemas ir sumažinti taršą. Siekiant pereiti iš tradicinio ūkininkavimo į ekologinį, tenka keisti visą technologiją.

Palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, ūkininkaujant ekologiškai gaunama kiek mažiau pirminės produkcijos, o produkcijos gamybos kaštai išauga. Tačiau gaminti sveikesnius ir aplinkai palankesnius žemės ūkio produktus ūkininkai skatinami Europos Sąjungos parama kaimui. Ūkininkaujantiems pagal numatytus reikalavimus ir taisykles skiriamos tiesioginės išmokos pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.