Žemės ūkio ministerijos specialistai parengė KPP 2010 m. pažangos ataskaitą, kurioje pateikiami kiekvienos krypties ir priemonės įgyvendinimo pasiekimai ir lėšų panaudojimo rodikliai. Kasmet rengiamos ataskaitos padeda priimti sprendimus dėl tolimesnės krypčių ir priemonių įgyvendinimo eigos, taip pat keitimų būtinybės.
Priemonių pažanga skirtinga
Pasak žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimas iš esmės vyksta sėkmingai. Pastebima akivaizdi II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonių įgyvendinimo pažanga: pagal paramos panaudojimo intensyvumą ši kryptis pasivijo kitas, tolygiau pažangą dariusias priemones. Iki 2010 m. pabaigos buvo autorizuota (t.y. pripažinta tinkamų) 404 400 paraiškų 1 340 mln. Lt sumai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus). Iš jų 1 072 mln. Lt yra Europos Sąjungos lėšos – tai yra beveik pusė visam laikotarpiui pagal šią kryptį skirtų ES lėšų.
Vis dėlto 2010 m. pažangos ataskaita atskleidžia, kad II krypties paramos priemonės įgyvendinamos nevienodai sėkmingai. Štai miško apželdinimui yra skirtos dvi priemonės: „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“ bei „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pirmajai priemonei buvo numatyta mažiau lėšų (beveik 144 mln. visam programiniam laikotarpiui) nei antrajai (191,4 mln. Lt), tačiau pareiškėjų srautai pasiskirstė priešingai nei buvo planuojama: didesnio susidomėjimo sulaukė ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas.
Mišku aktyviau želdinta apleista žemė
Per 2007-2010 m. laikotarpį pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” pateiktos 964 paramos paraiškos (iš jų net 418 – 2010 m.), iš jų patvirtintos 795 paramos paraiškos 60,1 mln. Lt paramos sumai. Pareiškėjų ypač padaugėjo 2010-aisiais. Su šios priemonės pagalba apželdinta 2,4 tūkst. ha. Pareiškėjams per ataskaitinį laikotarpį išmokėta per 35,86 mln. Lt kompensacinių išmokų. Paramos priemonės įgyvendinimo pažanga vertinama teigiamai, juolab kad išmokos dėl užtrukusio priemonės administravimo sistemos kūrimo pareiškėjus pradėjo pasiekti tik 2009-aisiais.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Mažeikos, priemonės sėkmę lemia jos stebėjimas, darbas su socialiniais partneriais bei reagavimas į jų ir pareiškėjų pastabas. „Kasmet stengiamasi supaprastinti priemonių įgyvendinimus, mažinti biurokratiją. Patys pareiškėjai vis daugiau sužino apie paramą: jei jų nepasiekia mūsų viešinimo priemonės, jie kitais keliais apie ją sužino“,- sako G. Mažeika.
Paramos paraiškų rinkimas pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” buvo vangesnis. Priemonės plane buvo numatyta, kad jos parama per programinį laikotarpį galės pasinaudoti per 3 tūkst. žemės savininkų ir mišku bus apželdinta 9,8 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau per 2007-2010 m. laikotarpį pagal šią priemonę mišku apželdinta tik 29,6 proc. užsibrėžto tikslo – vos per 2,9 tūkst. ha miško; paremta tik apie penktadalį numatytų žemės valdų. Pateiktos 997 paramos paraiškos, iš jų autorizuotos 754. Patvirtinta paramos suma siekė 52,18 mln. Lt, bet pareiškėjams išmokėta palyginti nedidelė dalis - 29,48 mln. Lt. Svarbiausia priežastis, dėl kurios šios priemonės pažanga lėtesnė, yra ta, kad pagal ją skiriama parama yra kompensacinio pobūdžio.
Kad paramą gauti būtų paprasčiau
Siekiama, kad pareiškėjai daugiau domėtųsi ir mažiau populiariomis KPP paramos priemonėmis, o visos numatytos lėšos būtų paskirstytos ūkininkams. Tam priimami taisyklių pakeitimai, paprastinamos ir aiškiau pateikiamos paramos gavimo sąlygos, tobulinama programa ir su jos įgyvendinimu susiję teisės aktai. Pavyzdžiui, su žemės apželdinimu mišku susijusiose priemonėse buvo priimti du pakeitimai: panaikintas paramos teikimo apribojimas tuo atveju, jei mišku apželdinamos „Natura 2000“ vietovės bei numatyta galimybė sodinti daugiau vertingų kietmedžio lapuočių.
Visi planuojami pakeitimai pirmiausia teikiami KPP programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetui, kurį sudaro žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Žemės ūkio ir kitų ministerijų pareigūnai. Gavus kometito pritarimą, pasiūlymai teikiami Europos Komisijos patvirtinimui.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM.