Kiekvieną rugpjūtį šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS).
Į Ariogalą buvo atvykę buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos, Lietuvos, Latvijos, Estijos partizanų organizacijų vadai, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų atstovai, šaulių, skautų, kudirkaičių ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai ir užsienio svečiai.
„Šie kasmetiniai susitikimai yra labai svarbūs, nes jie šildo ir gydo mūsų sielas. Praeitis mus vienija ir mes jaučiamės stipresni. Kiekvienąkart pabuvoję sąskrydyje, meilę Lietuvai išgyvename iš naujo, jaučiame, kad Lietuva - tai mes, kad jai turime gyventi ir dirbti. Tikimės, kad su Lietuva širdy susitiksime dar ne kartą!“ - sakė LPKTS pirmininkas, buvęs Seimo narys Povilas Jakučionis.
Kiekvieną vasarą Ariogaloje vykstantis sąskrydis suburia buvusius norilskiečius, novosibirskiečius, omskiečius, tomskiečius, magadaniečius, igarkiečius, lapteviečius, krasnojarskiečius - likimo brolius ir seseris lietuvius, perėjusius devynis pragaro ratus.
Sąskrydis prasidėjo jau tradicine tapusia dalyvių eisena. Jos priekyje žygiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, šauliai ir karinis pučiamųjų orkestras. Sąskrydžio dalyviai leidosi į slėnį, būrėsi į tremties ir kalinimo vietų saleles, uždegė iš devynių partizanų apygardų bėgikų atneštą sąskrydžio ugnį, dar dalyvaus šv. Mišiose, klausysis jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro dainų.
Šiemet sąskrydyje dalyvavo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šį
susitikimą pavadino puikia proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos
laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis
sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir tautines vertybes.
"Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų
tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis",
- sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, prieš 70 metų prasidėję masiniai trėmimai - vienas
skaudžiausių šalies istorijos puslapių, kai tremtis palietė beveik
kiekvieną šeimą, o per keliolika trėmimo metų Lietuva neteko ketvirčio
milijono žmonių.
Lietuvių tautos genocidas, pasak šalies vadovės, prasidėjo nuo pamatinių
vertybių naikinimo - siekta pasityčioti iš žmogiškumo, palaužti tautos
laisvės dvasią, sutrypti Lietuvos žmonių orumą.
Šalies vadovė pažymėjo, kad tremtinių patirti išgyvenimai - žmogiškumo, vilties ir tikėjimo Tėvyne pamoka. Pasak Prezidentūros pranešimo spaudai, tylos minute valstybės Prezidentė
ir sąskrydžio dalyviai pagerbė žuvusiuosius tremtyje, lageriuose bei
Laisvės kovose.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pasveikino sąskrydžio dalyvius. „Norėčiau dar sykįpadėkoti Jums visiems, kad giliausios pasaulinės finansų krizės
akivaizdoje, skaudžiai užklupusios ir Lietuvą, Jūs sunkiausiomis
akimirkomis, kai visiems teko skaudama širdimi daryti sunkius ir
nepopuliarius sprendimus, buvote kartu, pirmieji parodėte
solidarumą, išmintį ir supratimą. Ačiū Jums už šią paramą
ir šį moralinį pavyzdį“, - sakoma premjero sveikinime.
Vyriausybės vadovo
perduotame laiške teigiama, kad nevalia pamiršti žmonių patirtų
tragiškų išgyvenimų bei netekčių. „Privalome dabarties ir
ateities kartoms išsaugoti šį tragišką palikimą, tuos idealus
ir vertybes, anuomet telkusius ir stiprinusius lietuvių tautą.
Todėl dabar turime dar daugiau jėgų nukreipti į istorinio
teisingumo ir istorinės atminties išsaugojimo uždavinius“, -
pabrėžia Ministras pirmininkas.
Premjeras A. Kubilius
teigiamai vertina po ilgų metų vilkinimo pagaliau pajudėjusius
paminklo Laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje konkurso darbus,
pradėtus viešinti KGB archyvus bei tremtinių, politinių kalinių
ir Laisvės kovų dalyvių pagalbą stiprinant patriotinio ugdymo
programą.
Lietuvos istorijai, dabarčiai ir ateičiai neabejingi žmonės ne tik dalijosi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, bet ir kalbėjosi apie valstybės ir tautos problemas.
Šiais metais sukanka 70 metų nuo pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą. 2011-ieji yra paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais.
Iš viso per 1940 - 1953 m. iš Lietuvos į tremtį ir GULAG'o lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių.