Viso pasaulio ekspertai, apžvalgininkai ir šiaip stebėtojai užuominų apie dabartinio prezidento D.Medvedevo ir šalies vadovo postą į premjero kėdę iškeitusio V.Putino ketinimus bando įžvelgti kone kiekviename jų žodyje.
Todėl vieną dieną skelbiama, kad V.Putinas esą jau apsisprendė grįžti į Kremlių, o kitą – kad prezidento posto nebeketina užleisti ir D.Medvedevas.
Nenuostabu, kad iš to išplėtojamos ir kone sąmokslo teorijos apie V.Putino ir D.Medvedevo nesutarimus. Nors abu lyderiai ne tik neduoda tam jokio konkretaus peno, bet atvirkščiai – neretai draugiškai leidžia net laisvalaikį.
Tačiau gandų vis daugėja. Maždaug prieš savaitę agentūra „Reuters” paskelbė iš „labai aukšto rango šaltinių” sužinojusi, kad V.Putinas jau apsisprendė sugrįžti į prezidento postą.
Šią savaitę būsimų Rusijos vadovo rinkimų kontekste nenutilo svarstymai apie V.Putino pareiškimą, kad JAV – pasaulio ekonomikos „parazitas”.
Kol galiausiai dienraštyje „Financial Times” pasirodė Europos reformų centro direktoriaus Ch.Granto komentaras, kad iš vis nesvarbu, kas taps kitu Rusijos prezidentu.
Esą nors D.Medvedevas ir turi šiokią tokią įtaką Rusijos ekonomikos ir užsienio politikai, vis tiek visi žino, kas toje šalyje svarbiausias. O svarbiausias, žinoma, V.Putinas. Ir po 2012-ųjų jis tęs savo viešpatavimą, kad ir kokį postą užimtų.
Ch.Grantas primena, kad per daugiau kaip trejus prezidentavimo metus D.Medvedevas Rusijoje iš esmės nedaug ką pakeitė.
Todėl ir po 2012 metų rinkimų kažin ar gali šalyje būti sukurta kiek laisvesnė politinė sistema, įtvirtinta įstatymo viršenybė ar pažabota korupcija. Mat visos šios reformos sukeltų grėsmę dabartinių valdančiųjų galios sistemai ir turtams.
Su daugeliu Ch.Granto argumentų būtų sunku nesutikti. Tačiau dėl ko tuomet jau dabar Rusijoje prasidėjo kova, apie kurią šios dienos „Rytų–Vakarų” priedo puslapiuose rašo „Lietuvos ryto” korespondentas Maskvoje?
Tai, kad bent jau dalis vadinamųjų Rusijos jėgos struktūrų atstovų ir valdininkų iš tiesų pasiryžę kilti į „lemiamą kovą” prieš D.Medvedevą, skelbia ir kiti. Bent kiek giliau besidomintiems Rusija tai – jokia paslaptis.
Galų gale ir į viešumą prasprūstantys liudijimai apie tariamą V.Putino bei D.Medvedevo priešpriešą rodo, kad kažkas vyksta. Juk dūmų be ugnies nebūna.
Tačiau bent jau iki šiol nepasirodė nė vieno akivaizdžios asmeninės V.Putino ir D.Medvedevo priešpriešos ženklo. Todėl galima kalbėti tik apie jų aplinkos kovas. Tiksliau – net ne asmeninės aplinkos, o vienos ar kitos visuomenės dalies, save siejančios su V.Putino ar D.Medvedevo įvaizdžiu.
Kitaip tariant, Rusijoje prasideda lemtinga kova tarp vadinamųjų liberalų, kurių vedliu laikomas D.Medvedevas, ir kietos rankos šalininkų, kurie save vis dar sieja su V.Putinu.
Ir šios kovos rezultatas nėra jau toks nereikšmingas.
Nors galima sutikti, kad per D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpį Rusija ne itin pasikeitė, net didžiausi skeptikai pripažįsta, jog šiokios tokios reformos pradėtos. O ir laisvės šalyje iš tiesų daugiau negu buvo prezidentaujant V.Putinui.
Galima pasitelkti net konkrečius skaičiavimus, kuriuos, pavyzdžiui, nuolat atlieka Rusijos politinį elitą jau daug metų stebinti ir analizuojanti O.Krištanovskaja.
O jie rodo, kad pastebimai sumažėjo jėgos struktūrų atstovų viešpatavimas visose Rusijos gyvenimo srityse. O juk saugumiečiai buvo visiškai užvaldę tiek Rusijos politiką, tiek ekonomiką, tiek daugybę kitų sričių.
Todėl D.Medvedevo pasitraukimas iš prezidento posto būtų tarsi savotiškas ženklas šiems veikėjams, kad „eksperimentas žlugo” ir vėl viską reikia susigrąžinti į savo rankas. O tuomet jau ateitų metas vėl „susiveržti varžtus”.
Ir atvirkščiai – D.Medvedevo išrinkimas antrai kadencijai taptų labai rimtu žingsniu toliau stiprinant „liberalų” pozicijas. Todėl galima būtų tikėtis, kad nors ir mažais žingsneliais, Rusija keistųsi ta linkme, kokią visam Vakarų pasauliui dar simbolizuoja D.Medvedevas.
Svarstant apie Rusijos ateitį ir net apie tai, kas taps naujuoju jos prezidentu kitais metais, reikia turėti galvoje, kad ne tiktai D.Medvedevas, bet ir V.Putinas šioje šalyje niekuomet nebuvo vienvaldis.
Šiandien „Lietuvos ryto” korespondentas Maskvoje rašo apie atvirai nevykdomus D.Medvedevo nurodymus. Tačiau ne vieną ir ne du panašius atvejus žurnalistai buvo paviešinę ir prezidentaujant V.Putinui.
Diskusijose apie Rusiją mane visada stebina vienas paradoksas. Nors visi kone vieningai sutaria, kad svarbiausi įtakos svertai – vis dar V.Putino rankose, kažkodėl vienokia arba kitokia reformų politika šalyje – jau D.Medvedevo nuopelnas.
Bet juk ir patį D.Medvedevą, kuris ir tuomet vadintas „liberalu”, laisva valia pasirinko ne kas kitas, o V.Putinas. Tad ar tikrai šis Rusijos lyderis turi pagrindą būti nepatenkintas savo pasirinkimu ir vykdoma politika?
O gal visa tai – tik jau minėtos kietosios rankos šalininkų kovos dūmų uždanga?