Šeštadienį Ariogaloje susirinkę sąskrydžio „Su Lietuva
širdy“ dalyviai priėmė rezoliucijas, kuriose išsakomas
nepasitenkinimas dėl jaunimo karinio apmokymo ir bendrojo lavinimo.
Pirmojoje rezoliucijoje yra teigiama, kad per mažai jaunuolių
dalyvauja baziniuose kariniuose mokymuose, ir yra piktinamasi, kodėl
nėra visuotino jaunimo karinio apmokymo privalomumo, esą per metus
reikėtų apmokyti 20 – 30 tūkst. jaunuolių.
„Pritardami kai kurių NATO partnerių nuomonei apie dabartinę
skurdžią krašto apsaugos būklę, manome, jog į valstybės
saugumą investuojama per mažai. Neskirdami kariuomenei lėšų
dabar, atimame ateities saugumą iš savęs ir iš savo vaikų, nes
saugumas per metus kitus nesukuriamas“, - teigiama rezoliucijoje.
Pasak tremtinių, šiuo metu nėra suformuota tautos savisaugos
samprata. Šalies gynyba nėra kiekvieno piliečio interesas. Todėl
esą reikėtų šviesti jaunimą apie gynybos svarbą, stiprinti
reguliarią kariuomenę ir jos rezervo sistemą, įsigyti daugiau
modernios ginkluotės.
Rezoliucijoje Seimas ir Vyriausybė yra raginami kitų metų
biudžete Krašto apsaugos sistemai skirti sumą, ne mažesnę kaip
1,5 proc. šalies BVP, laikyti pašauktinių jaunuolių karinį
rengimą ir karo prievolę atlikusius atsarginius svarbiausiu rezervo
pajėgų plėtros šaltiniu, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos
organizaciją, mokyklose plėsti Ateitininkų federacijos ir Lietuvos
skautijos organizacijas bei remti jų veiklą.
Kitoje rezoliucijoje yra tvirtinama, kad reikia iš esmės
sustiprinti jaunimo tautinį patriotinį ugdymą bendrojo lavinimo
mokyklose, o ugdymo ašimi turi tapti Laisvės kovų istorijos
dėstymas.
„Dabar daugumoje mokyklų tautinis patriotinis ugdymas yra
apleistas. Niekas nepareikalauja šio ypatingai svarbaus darbo
rezultatų ataskaitų ar atsakomybės. Pasitenkinama keliomis
dešimtimis pavyzdingų mokyklų mokytojų entuziastinga veikla.
Tačiau ir jie paskatų nesulaukia“, - teigiama rezoliucijoje.
Todėl Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija yra
raginamos nustatyti, kad visų bendrojo lavinimo mokyklų 9-se ir
10-se klasėse privalomai būtų dėstomas ne trumpesnis nei 18 val.
Laisvės kovų istorijos kursas, tautinio patriotinio ugdymo
nevykdantiems istorijos mokytojams būtų taikoma neeilinė
atestacija, bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai būtų skiriami
skirti ne ilgiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms iš eilės, o
2012 metų biudžete būtų numatyta ne mažiau kaip 5 mln. litų
lėšų ilgalaikės tautinio patriotinio ugdymo programos vykdymui.