- Molėtai deklaruoja, kad jų prioritetinė vystymosi sritis - rekreacija. Kokia miesto biudžeto dalis skiriama šiai šakai?
- Biudžetas pirmiausia turi užtikrinti išgyvenimą, savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Investicijom, kurios susietos su rekreacijos vystymu, lėšų nepakanka. Šiam tikslui gauti lėšų iš valstybės keblu. Valstybė pinigus skiria nebent tokiems objektams, kurie svarbūs visai Lietuvai.
Tad tenka ieškoti privačių ir ES lėšų. 2010 m. Molėtų rajone į turizmą buvo pritraukta apie 6 mln. Lt iš Europos Sąjungos fondų. Investicijos į turizmo sektorių su privačiomis investicijomis per pastaruosius penkerius metus - 20-30 mln. Lt. Skaičius netikslus, nes privačios įmonės nenoriai atskleidžia duomenis. Jei skaičiuotume investicijas į kaimo turizmo sodybas, reikėtų pridėti dar apie 5 mln. Lt.
- Kas padaryta už šiuos pinigus?
- Pačiuose Molėtuose yra Verslo informacijos centras, todėl nuo Molėtų ir pradedame gerinti infrastruktūrą. Čia yra trys ežerai, prie vieno jų moderniai įrengtas paplūdimys, aplink ežerą nutiesta sveikatingumo trasa, per ežerą – tiltas. Įrengus dar vieną paplūdimį sveikatingumo trasa eis palei Siesarties upelį ir drieksis 5-7 kilometrus. Šis planas ir dviračių takų įrengimas – prioritetiniai projektai. Beje, projektinėje veikloje dalyvaujanti Videniškių bendrija nusprendė išsivalyti vandens telkinį.
- Kaip per pastarąjį penkmetį keitėsi į rajoną atvykstančių turistų skaičius? Kokie pokyčiai lietuvių ir užsienio svečių eilutėse?
- Turistų srautai priklauso nuo bendrų tendencijų, kaip gyvena pati valstybė, Europa. Prieš 2008-uosius Molėtai per metus sulaukdavo apie 150-160 tūkst. turistų. Krizės metu svečių 30-40 tūkst. sumažėjo.
Net 80-90 proc. turistų – lietuviai. Jei vertinsime, kad iš bendro turistų srauto 10-15 proc. yra užsieniečiai ir šią proporciją mums pavyks išlaikyti, bus galima sakyti, kad tai – neblogas rezultatas. Iš kitos pusės, jei mūsų gyvenimo lygis pagerės, koks bus skirtumas verslui, kas atvažiuos – svarbu, kad atvažiuoja. Juk pinigai nekvepia.
- Kokia jūsų nuomonė apie vienadienius turistus? Yra manančių, jog iš jų – jokios naudos, tik šiukšlės lieka.
- Galima vertinti dvejopai: taip, galbūt yra ir tokių svečių, kurie palieka šiukšles, jie nieko nemokėdami naudojasi mūsų infrastruktūra, iš kitos pusės, juk yra didelė tikimybė, kad turistai, pamatę, kas čia yra gražaus, sugrįš. Molėtuose yra pavyzdžių, kai turistai – dažniau užsieniečiai - tampa nuolatiniais kaimo turizmo sodybų klientais.
- Kuo skiriasi Molėtų rajono gyvenimas žiemą ir vasarą? Iš ko ir kuo Molėtai gyvena, kai baigiasi turistų sezonas?
- Žiemą turintis kaimo turizmo sodybą daro tą patį, ką ir vasarą – ieško klientų. Tuomet aktualios pirtys, konferencijų salės. Be to, neretai tokie verslininkai turi ir kitą užsiėmimą: augina ekologiškus produktus, laiko gyvulius ar turi papildomą darbą.
Norint, kad žmonės pas mus atvyktų ir žiemą, reikia aktyvinti infrastruktūros kūrimą. Vienas pageidauja pailsėti ramioje aplinkoje, kitas – aktyviai. Dar reikia padaryti daug namų darbų.
Šiandien neturime sukūrę nei kalnų, nei lygumų slidinėjimo infrastruktūros. Ir pačiame mieste nėra baseino, pirčių komplekso, teniso kortų, turime atgaivinti stadioną. Į šiuos projektus bandome pritraukti ir privatų verslą, nes savivaldybė viena to padaryti nepajėgi, tačiau verslininkai pirmiausia skaičiuoja naudą.
- Molėtų rajone nėra stambių pramonės, verslo įmonių. Iš ko gyvena žmonės?
- Kėdainiai – agurkų miestas, Molėtai – statybininkų. Čia daug statybinių kompanijų, taip pat – dirbančiųjų pagal verslo liudijimus. Esame šalia sostinės, todėl kas dieną dirbti į statybų sektorių išvažiuoja apie tūkstantį žmonių.
Molėtuose yra medienos perdirbimo įmonių, žmonės verčiasi žemdirbyste, avininkyste, aktyvus smulkus verslas. Tačiau atėjus sunkmečiui keturis kartus išaugo nedarbas: jei 2008 m. bedarbių Molėtuose buvo 4 proc., tai ekonominei padėčiai pablogėjus jų padaugėjo iki 16 proc. Išlaidos socialinėms išmokoms išaugo nuo 170-200 tūkst. Lt ikikriziniais laikais iki 3 mln. Lt pernai.
- Kodėl švaria gamta besididžiuojantys Molėtai nevysto ekologinio turizmo?
- Ekoturizmui keliami itin aukšti reikalavimai. Juos įgyvendinti labai nelengva. Reikia keisti gyvenimo būdą. Turi būti sutvarkyta visa infrastruktūra, minimaliai teršiama gamta, autentiška statyba, namų stogai – be asbesto, įrengtos stebyklos ir t.t. Verslas nusprendė, kad kartelė labai aukštai iškelta. Idėja graži ir dar nepalaidota, tačiau jai įgyvendinti reikia kitokio gyvenimo lygio.
- Greta Molėtų rajono – Anykščių ir Ignalinos rajonai, kurie taip pat turi kuo pavilioti turistą. Ar nejaučiate konkurencijos?
- Lietuvoje vietos užteks visiems. Ignalina labiau pažengusi kurdama infrastruktūrą, jie daugiau siejami su sportiniu turizmu, Anykščiuose labai aktyvi muziejinė veikla. Tai – ne konkurencija, o darymas to, ko reikia kiekvienam kraštui. Mūsų privalumas – labai graži gamta, be to – Vilnius arčiausiai mūsų.
- Turizmo verslas Molėtuose vilioja ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius. Kiek užsieniečių yra investavę į šią sritį?
- 1998 m. savo veiklą pradėjo olandai ir įkūrė poilsiavietę Grabuosto ežero saloje. Kiti olandai įsikūrę Girsteitiškyje.
- Kokia šių metų vasara Molėtams? Ar pastebite, kad poilsiautojai nebejaučia sunkmečio?
- Kalbantis su verslininkais jaučiamai, kad jų optimizmas padidėjęs: svečių – ne tik užsieniečių, bet ir lietuvių - atvažiuoja daugiau.
- Molėtai siekia įsilieti į „Slow city“ (lėtas mietas) - tarptautinę organizaciją, kurios nariai propaguoja ekologiją, priešinasi globalizacijai. Ko iš tokios narystės tikimasi?
- Jei Molėtai būtų priimti į „Slow city“ organizaciją, tai būtų būdas plačiai paskleisti žinią apie save. Tačiau kaip ir ekoturizmas, taip ir narystė „Slow city“ organizacijoje nėra paprastai pasiekiama. Reikia atitikti aplinkos, infrastruktūros, technologijų, informatyvumo, svetingumo kriterijus. Dabar siunčiame žalio miesto signalą, kad čia, pas mus – nechemizuotas ūkis, svetingi žmonės, švarūs vandens telkiniai.
- Koks sunkmetis buvo Molėtų rajonui rajono turizmui? Ar pajutote jį?
- Kai kurioms sodyboms kritimas buvo pražūtingas. Visas išsigelbėjimas – pajamos iš kitur.
- Kai 2010-aisiais pradėjote vadovauti Molėtų rajonui, savivaldybė vadinta viena taupiausių – tuomet jos skolos buvo 1,6 mln. Lt. Kaip sekasi įgyvendinti lėšų surinkimo planą?
- Kad neturi skolos - joks privalumas. Galbūt tą galima paaiškinti tuo, jog buvo paruošiamasis etapas europiniams projektams vykdyti, o dabar, kai juos jau vykdome, skola neišvengiamai didėja. Tikriausiai pasieksime leistinos skolintis sumos ribą – 40 proc. nuo biudžeto, neįskaitant dotacijų, kuris šiandien Molėtų rajone – apie 19 mln. Lt.