Reportažą "Lietuva bando beviltiškai pasiaiškinti, JAV reikalauja paleisti A.Beliackį" žiūrėkite čia.
A.Feduta savo tinklaraštyje taip prisimena, kad įvykis, kuomet
Baltarusijos teisėsaugos institucijoms buvo paviešintas žmogaus
teisių organizacijos „Vesna“ vadovo sąskaitų Lietuvos bankuose
turinys, primena situaciją 1994 metais, kai Baltarusija išdavė
Lietuvai įtariamuosius Sausio 13-osios byloje Mykolą Burokevičių
ir Juozą Jarmalavičių.
„Tuomet demokratinė Lietuva gavo galimybę teisti Baltarusijos
teritorijoje pasislėpusius naujosios santvarkos ir suvereniteto
priešininkus, buvusius jos piliečiais. Dabar demokratinė Lietuva
suteikė galimybę autoritarinei Baltarusijai susidoroti - formaliai
pagal juridines procedūras - su Baltarusijos piliečiais,
demokratinės idėjos šalininkais ir gynėjais. Taip sakant, parodė
malonę už 1994 metus“, - rašo A.Feduta.
„Ar avansu atsilygino už būsimą išdavimą? Tai - apie
generolą V.Uschopčiką, kurio išdavimo Lietuva nesėkmingai siekia.
Bet jei tai ir buvo motyvas, tokios teisinės pagalbos Vilnius niekada
nesulauks: Lukašenka būtent dėl to - kad parodyti, kiek jis
„kietesnis“ už bet kokią europinę demokratiją - neišduos
V.Uschopčiko. Dabar, tiesą pasakius, jau ir negali išduoti“, -
svarsto Baltarusijos opozicijos atstovas.
Jis teigia negalintis kaltinti konkrečių Lietuvos politikų,
valdininkų ar banko darbuotojų noru „pakišti kiaulę“ demokratiniam
Baltarusijos judėjimui, tačiau ironizuoja, jog Lietuvos valdininkai
„gali miegoti ramiai“.
„Galiu tik štai ką konstatuoti. Teisinė procedūra, prie kurios
Lietuvos pareigūnai per tuos metus jau suspėjo priprasti, pasirodė
bejėgė prieš politinę poziciją. Kadangi teisinėje valstybėje,
kokia yra dabartinė Lietuva, valdininką domina ne šalies vadovo
nuomonė, o įstatymo raidė. Raidės buvo paisoma? Tai prie ko čia
demokratija Baltarusijoje?“, - rašo A.Feduta.
„Procedūrą jie atliko. Tiesa, procedūroje neaprašytos kelios
sampratos. Tokios, kaip sąžinė ir solidarumas. Tačiau tai jau ne
iš teisinio bendradarbiavimo srities“, - teigia jis.
A.Feduta buvo suimtas 2010 metų gruodžio 20 dieną po
Baltarusijoje prezidento rinkimų. 2011 metų balandžio 8 dieną jis
buvo paleistas, tačiau buvo pripažintas kaltu dėl veiksmų
viešajai tvarkai pažeisti organizavimo ir rengimo.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos politikai, filologai ir
rašytojai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ragindami
ją imtis priemonių išlaisvinti A.Fedutą.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla kritika Lietuvai,
kurios Teisingumo ministerija, remdamasi teisinės pagalbos sutartimi,
išdavė Baltarusijai duomenis apie A.Beliackį. Po to šiam žmogaus
teisių gynėjui buvo pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu. Už
tai gresia septyneri metai nelaisvės.