Iš 92 šiemet užsieniečių įvaikintų vaikų iš Lietuvos po
vieną užsieniečių šeimose pabiro mažiau nei pusė - 37. Likę 55
naujose šeimose auga kartu su broliais ir seserimis: 16
užsieniečių šeimų įsivaikino po du, šešios - po tris vaikus, o
viena šeima priglaudė penkis mažuosius lietuvius.
Tuo metu lietuviai dažniausiai linkę įsivaikinti po vieną
vaiką: iš 60 šiemet lietuvių įvaikintų mažųjų po du
iškeliavo į keturias šeimas - iš viso aštuoni.
„Šeimos tampa atviresnės, ryžtasi kai kurie daugiau nei vieną
vaiką įvaikinti, bet tokių skaičius pernelyg nedidelis, kad
sumažintų vaikų skaičių globos namuose“, - teigia Vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė.
Įtėviu trims vaikams iš Lietuvos tapęs Ernesto di Carlo
(Ernestas di Karlas) iš Italijos sako, kad tai, jog jis su žmona
nusprendė įsivaikinti tiek mažųjų, problemų nesukėlė.
„Nematome didelio skirtumo, ar vienas, ar trys vaikai“, - per
antradienį vykusį šeimų ir žurnalistų susitikimą teigė jis.
Tiek E.di Carlo, tiek dauguma kitų įtėvių iš Italijos
pasakojo, kad jų įvaikiai po trumpą laiką trukusių sunkumų dėl
kalbos gerai prisitaikė Italijoje, turi draugų ir įvairių
būrelių, užsiėmimų, palaiko ryšį su giminaičiais ir vaikų
globos namais Lietuvoje, tačiau lietuvių kalbą daugelis mažųjų
prisimena sunkiai. Paauglė Greta sako su Lietuvoje likusia seserimi
bendraujanti angliškai.
Patys vaikai taip pat teigia nesusidūrę su didesnėmis
problemomis nei italų kalba.
„Anksčiau truputį itališkai nemokėjau, dabar labai gerai
(sekasi - BNS)“, - sako pirmąkart po iškeliavimo į italų šeimą
gimtinėje apsilankęs šešiolikmetis Vytautas, kuris naujoje
šeimoje kartu su seserimi auga penkerius metus.
Kaip didžiausią džiaugsmą Italijos šeimos nurodo tai, kad
vaikai iš Lietuvos greitai juo pamilo ir ėmė vadinti tėčiais bei
mamomis, kai kurie šiuos žodžius ištarė per pirmąjį
susitikimą.
Lietuvoje akredituotos įvaikinimo organizacijos „AAA Associazione
adozioni Alfabeto Onlus“ atstovas Mauro Mosconi (Mauras Moskonis)
tikina, jog Italijos institucijos vaikus iš Lietuvos įvaikinusias
šeimas atidžiai stebi.
„Šeimas nuolat tikrina socialinės tarnybos, ir vaikų ateitis
yra garantuota“, - tvirtino M.Mosconi.
Pernai Lietuvoje buvo per 11 tūkst. tėvų globos netekusių
vaikų, per pastaruosius dvejus metus tėvų globos kasmet neteko per
2 tūkst. vaikų. Iš visų be globos likusių mažųjų 6654
globojami artimųjų, giminaičių, 303 - šeimynose, per 41 tūkst. -
vaikų globos namuose. Į galimų įvaikinti sąrašą pernai buvo
įtraukti 426 vaikai, iš jų 120 - iki trejų metų amžiaus.
M.Mosconi teigia, kad be tėvų globos likusių vaikų yra
nemažai ir Italijoje, pastaruoju metu sulaukiančioje daug
imigrantų.
„Nereikia galvoti, kad vaikų be globos situacija rodo šalies
silpnumą“, - įsitikinęs jis.