Ką reiškia tie paslaptingi skaičiai 14 ir 88? Paslaptį, matyt, pats to nežinodamas, man atskleidė Lietuvos tautinio centro (LTC) pirmininkas Ričardas Čekutis. Jis paaiškino, kad sakiniu iš keturiolikos žodžių filosofas Deividas Leinas apibrėžė nacionalsocializmo esmę. Aštuntoji vokiečių abėcėlės raidė yra „h“. Skaičiaus 88 koduota reikšmė yra „HH“, o tai reiškia „Heil Hitler“. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų šie du skaičiai neonacių dažniausiai yra rašomi kartu.
Politologas Algirdas Davidavičius terminą neonacizmas keičia į filonacizmą: „Tai yra mėgavimasis nacistine simbolika, fašistine tematika ir autokratiniais visuomenės modeliais. Tai yra būdas tikrovei suteikti tokių bruožų, kurių, neonacių nuomone, trūksta visuomenei.“
LTC pirmininkas R.Čekutis interviu pradžioje teigė, kad Lietuvoje žmonių, kurie būtų neonaciai, jis asmeniškai nepažįsta. Po keleto klausimų vis dėlto pripažino - keletą nacistinių pažiūrų žmonių pažįsta.
Pokalbio pabaigoje parodžiau jam nuotrauką, kurioje buvo užfiksuoti fašistuojančios grupės „Tiesiai šviesiai“ koncerto metu ant sienos kabantys Adolfo Hitlerio portretas ir nacistinės Vokietijos vėliava. R.Čekutis prisipažino žinantis visus nuotraukoje esančius asmenis, tačiau ir toliau teigė, kad neonacizmo Lietuvoje nėra: „Jau daugiau nei 70 metų tai, ko istorija moko mus ir mūsų vaikus, yra figos lapeliu pridengta klastotė. Nei fašizmas, nei nacizmas nebuvo zoologinis, gyvulinis ar žvėriškas kaip visur rašoma.“
Žmogaus turi galimybę pasisakyti – tai užtikrina Konstitucija, tačiau labai svarbu yra tai ką žmogus nori pasakyti. Žodžio laisvė nėra absoliuti – yra tam tikrų dalykų, kuriuos pasakęs žmogus privalo atsakyti už savo žodžius. Vieną kartą išgirdus demokratinėms vertybėms prieštaraujantį teiginį galima su juo polemizuoti, antrą kartą – nereaguoti, tačiau jei kažkas sistemingai vienaip ar kitaip kalba tokius dalykus, reiškia, kad jis skleidžia tą informaciją viešojoje erdvėje, o tai yra netoleruotina.
R.Čekučio teigimu, ES ir A.Hitlerio pasaulio vizijos - vienodos. R.Čekučio nuomonė su neonaciais sutampa ir dar vienu klausimu – kad jokio holokausto nebuvo. LTC pirmininkas teigia, jog reikėtų apskaičiuoti visas visų Antrajame pasauliniame kare kovojusių šalių aukas – neva daugelis jų prarado tiek pat gyventojų, kiek buvo nužudyta žydų. Jis taip pat aiškina, kad milijoniniai aukų skaičiai tėra mitas, skirtas šių laikų žydams gauti įvairias kompensacijas iš valstybių.
A.Davidavičius pabrėžia, kad modernieji neonaciai aktyviai eksploatuoja pagonybę kaip savo tikėjimą. Lygiai taip pat jie bando pajungti ir senųjų romėnų tradicijų simboliką. Pastarųjų pasisveikinimas ir pagarbos ženklas buvo dešinės rankos iškėlimas į viršų. Nepriklausomas tyrinėtojas Kasparas Pocius antrina politologui, sakydamas, kad neonaciai parodė, kaip puikiai jie gali perimti ir įvaldyti radikaliai priešingų srovių ženklus.
R.Čekutis gina neonacius ir sako, kad kiekvienas ženklas turi tokią prasmę, kokią jam suteikia jį nešiojantis ar pripažįstantis žmogus: „Yra tokių, kurie atvirai naudoja nacistinės Vokietijos simbolius − tai yra jų teisė ir žmonės turi gerbti tokį jų pasirinkimą. Mes ne kartą esame kalbėję, kad jei dabar būtų Antrojo pasaulinio karo laikai − be jokios abejonės visi atsidurtume Vokietijos pusėje. Taip skinai išreiškia savo požiūrį į tai, kas čia vyksta ir į istorijos klastojimą.“
122-ojo A.Hitlerio gimtadienio dieną Lietuvoje buvo iškeltos vėliavos su užrašais „Hitleris buvo teisus“, sinagogos apipaišytos „Juden raus“ šūkiais, o ant šaligatvių buvo galima pastebėti skaičius „88“. A.Davidavičius tai vertina kaip provokacinį savo galios tikrinimą, o tokie veiksmai yra antidemokratiniai ir atitinkamos Lietuvos institucijos turėtų labai aiškiai su tuo kovoti.
Kaip tampama neonaciais? Politologo A.Davidavičiaus nuomone, dažnai neonaciais tampa savęs ieškantys žmonės. Jų negalima kaltinti saviieška, kaltinti galima atsakymus, kuriuos jie pasirenka: „Mes jų pasirinktus atsakymus galime vertinti iš Lietuvos demokratijos, ES demokratinių piliečių pozicijų, kadangi toks atsakymas į klausimus „kas aš esu?“ yra griaunantis demokratinio režimo, dabartinio valstybingumo pamatus. Pagrindinė demokratinės valstybės vertybė yra kito skirtingumo pripažinimas ir teigiamų vertybių pripažinimas žmoguje, kuris nuo tavęs skiriasi.“
Kasmet Kovo 11-osios eisenoje dalyvauja prieštaringos reputacijos žmonės. Pavyzdžiui, Benas Murma. Būdamas 14 metų, jis nužudė benamį, sėdėjo kalėjime, buvo pavogęs šarvus iš Lietuvos nacionalinio muziejaus filialo. Fašistuojantys skinai Vitalijus Keršis ir Mantas Janušonis. Šiemet į eiseną atvyko Vokietijos nacionalistas Maikas Muleris. R.Čekutis sako, kad žmogus, atlikęs bausmę ir galbūt sėdėjęs nekaltai, gali vadintis patriotu. Skinai, LTC pirmininko nuomone, yra sąžiningi ir dori žmonės: „Jie elgiasi taip, kaip galvoja, parodo tai ir nesidangsto po dviprasmiškomis kaukėmis.“ Simpatijos kosmopolitams, R.Čekučio manymu, yra pats didžiausias blogis.
Virgis Nargėla pagarsėjo, kai savo facebook.com profilyje įsikėlė nuotrauką su iškelta dešine ranka. Viena jo dukrų – studentė Miglė Nargėlaitė – tarp savo kurso draugų, žurnalistikos studentų, pagarsėjo labai iššaukiančiais pasisakymais apie homoseksualus.
Vilniaus universiteto internetinėje svetainėje, kurioje studentai gali įkelti savo darbus, ji buvo pasirinkta kaip radikali dešiniųjų pažiūrų komentatorė ir jos buvo paprašyta pasakyti savo nuomonę apie kitos orientacijos žmones. M.Nargėlaitė juos vadino „pyderais“ ir straipsnio autorės prašė šio žodžio nekeisti jokiu kitu. Mergina taip pat nešioja įvairius ženkliukus, kurie išmarginti svastikomis ir užrašais „Balti – geresni“, „Visi lygūs – balti lygiausi“. A.Davidavičius apie tai, kad Lietuvos universitetai nesiima jokių sankcijų prieš žmones, kurie garsiai reiškia tokias savo pažiūras sako, kad tai tik parodo mūsų akademinės sistemos standartų trūkumą.
Save antifašistais vadinantys žmonės dažnai viešina įvairias neonacių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Būtent antifašistų tinklaraščio nuotraukos tapo priežastimi tirti neonacių egzistavimą kariuomenėje. Antifašistus R.Čekutis vadina tik globalistų ir kosmopolitų įrankiu, gyvenančiu iš ES fondų pinigų. Būtent dėl šių fondų pinigų Lietuvoje, jo nuomone, yra įkurta keliolika žmogaus teisių gynimo institutų: „Pagrindinė jų veikla − ES fondų melžimas nieko bendra su fašizmu ar antifašizmu tai neturi. Tai grynai merkantiliniai interesai, bizniukas. Kaip kokiems alperavičiams holokaustas − irgi bizniukas. Net tų pačių seksualinių iškrypėlių kur čia paradus rengia jos negali ginti ir negina, nes jos neturi tam jokių įgaliojimų ir galių.“
Žmonių sumušimai rasiniu pagrindu nėra naujas dalykas Lietuvoje. 1996–1997 metais buvo sumušti užsienio diplomatai – Kazachstano, Japonijos atstovai Lietuvoje.
Politologo A.Davidavičiaus nuomone, reikalingas dialogas dėl abiems pusėms priimtinų raiškos viešumoje ribų, normų ir bendrų vertybių. Daugelis šalių bando vesti derybas su Europos musulmonais, kad jie jaustųsi priimti, jaustųsi kaip namie kartu neprarasdami savo musulmoniškos tapatybės. „Šis dešimtmetis yra labai svarbus Lietuvos demokratinei kultūrai atsirasti. Ateina diena, kai turėsim išsiaiškinti, kiek ir kaip mes galime būti demokratiški, kiek mes galime susiderėti su skirtingais žmonėmis, kiek galime juos priimti. Neonaciai tik parodo, kad ta tema vis ryškėja ir žmonėms, visuomenei teks išsiaiškinti, ką reiškia gyventi šiuolaikinėje demokratijoje: daugiatautėje ir daugiakultūrėje“, - teigia politologas.
R.Čekutis prieštarauja A.Davidavičiui ir sako, kad toks dialogas nėra įmanomas, nes juo nebūtų suinteresuota nei Lietuvos valdžia, nei ES. Jis teigia, kad būtent tautininkai būtų suinteresuoti tokiu dialogu, tačiau jų sąlygos būtų vienareikšmiškos – svetimoje valstybėje gyvenanti tautos dalis turėtų besąlygiškai paklusti tai valstybei, kurioje gyvena. LTC pirmininkas taip pat teigia, kad dažniausiai patys kitataučiai išprovokuoja smurtą: „Ką geriau daryti? Laukti, kol tau trenks ar pradėti pirmam, jei matai, kad konfliktas kitaip neišsispręs? Aišku, kad geriau pradėti pirmam.“
Kūrybinėse dirbtuvėse „Artoteka“ šių metų gegužės 2-ąją vyko antifašistinio filmo peržiūra, kurią nutraukė į patalpą įmesti dūminiai užtaisai. R.Čekutis neigia, kad tai galėjo padaryti skinai ir prašo to įrodymų. „Bet kuriuo atveju, įrodymus galima sufabrikuoti. Kartoju, jei toliau tęsis tokie kaltinimai, visa tai ir prasidės“, - kalbėjo LTC pirmininkas. Seimo narys Emanuelis Zingeris šį įvykį komentavo taip: „Įmesti dūminius užtaisus į patalpą galėjo keli žmonės, tačiau tai sugalvoti ir suorganizuoti gali tik organizacija, o tai yra dar blogiau.“
Skandalingos Kovo 11-osios eitynės, R.Čekučio teigimu, yra skirtos parodyti, kad ši diena – Nepriklausomybės šventė, ji yra pagarbos signatarams ženklas, o pačia eisena norima parodyti, kad jos dalyviai pasisako už laisvą Lietuvą be jokių sąjungų. Dažnai eskaluojamas šūkis „Lietuva lietuviams“ visuomenėje vertinamas neigiamai, tačiau LTC pirmininkas teigia, kad jis yra trumpinys šūkio „Lietuva lietuviams, o lietuviai - Lietuvai“. A.Davidavičius teigia, kad tai tėra bandymas išsisukti: „Norėdamas apsiginti, visada surasi argumentų, bet kad ir kiek gintum šitas eitynes, tai ką jos pasako, ką galima pamatyti jas pažiūrėjus yra antidemokratiška.“
Šiemet Kovo 11-osios eisenoje dalyvavo Vokietijos nacionalistas Maikas Muleris, pasisakantis prieš ES diktatą – taip jį apibūdino R.Čekutis. Jis teigia, kad kitiemet planuojama kviestis ir kitų šalių nacius – švedų, suomių, estų, latvių, sutikimą jau davę vokiečiai, prancūzai ir austrai. „Mūsų geografija plečiasi ir tai džiugina. Taip kad galės tada mūsų tolerastiniai vadai verkti, kad visos Europos nacionalistai Vilniuje vienijasi. Anksčiau ar vėliau taip ir atsitiks, aišku“, - kalbėjo R.Čekutis.
R.Čekutis iš Seimos narės, liberalsąjūdietės Dalios Kuodytės padėjėjo pareigų buvo atleistas po to, kai partijos „Jaunoji Lietuva“ buvo iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto tarybą ir pagarsėjo šūkiu „Už Lietuvą be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Pats LTC pirmininkas sako, kad jį atleido anksčiau nei šis šūkis buvo sukurtas.
Datos sako ką kita – rinkiminis šūkis viešojoje erdvėje pasirodė vasario mėnesį, o R.Čekutis buvo atleistas kovo mėnesį. D.Kuodytė šiuo metu telefono ragelio nekelia ir į elektroniniu paštu pateiktus klausimus neatsako.
Savo rinkiminį šūkį R.Čekutis aiškina taip: „Be žydrų – be Europos Sąjungos diktuojamo visokių seksualinių iškrypėlių aukštinimo ir propagandos. Be juodų – be Zuoko kompanijos juodų pinigų, aferistų ir vagių, kaip žinome, lietuvių tautosakoje vagys buvo vadinami juodais, o ne mistiniais negrais. Be raudonų – komunistų, jų praeities. Be taboro čigonų – čigonų taboras oficialiai yra žinoma nusikalstama struktūra. Mes nesakom „Be čigonų tautos“, mes sakom „Be taboro“. Taboras yra nusikalstama narkotikus platinanti struktūra, kuri turi būti sunaikinta. Aš sakiau ir sakysiu, kad išeitis yra vienintelė – pasukti tautinės valstybės vienybės keliu, burtis visoms tautinėms, visuotinėms organizacijoms į platų aljansą, į plačią koaliciją ir kovoti dėl politinės valdžios tuo pat metu įgyvendinti savo programą“,- kalbėjo R.Čekutis.
Burtis jie ketina. Su Gintaru Songaila, Kazimieru Uoka, Mariumi Kundrotu ir kitais atkūrinėja Lietuvos tautininkų partiją. „Dar nežinom, koks bus pavadinimas, nes tai turi nuspręsti suvažiavimas, ne kažkokia iniciatyvinė grupė. Darbo tempai neblogi, panašu, kad rudens pabaigoje suvažiavimas įvyks ir manau, kad šitos partijos pagrindu bus buriama plati tautinė koalicija, o aš kaip Lietuvių tautinio centro pirmininkas įsivaizduoju LTC misiją politinių ir tautinių jėgų vienijime į vieną aljansą, kas yra užfiksuota ir LTC steigiamuosiuose dokumentuose“, - kalbėjo R.Čekutis.
LTC pirmininko nuomone, šūkis turi skambėti, o jei kam nors pasidaro įdomu – žmogus gali perskaityti rinkiminę programą. Būtent rinkiminę programą komentavęs ir slapyvardžiu „Balta Tauta 88“ pasirašęs žmogus sakė, kad balsuos tik už šią partiją. Žinant skaičių reikšmę natūraliai asmuo atrodo nacionalsocialistinių pažiūrų. R.Čekutis su tuo nesutinka ir sako, kad būna valdininkų, kurie atėję į darbą, neturi ką veikti, ir visą dieną prie visų tekstų, kuriuos perskaito internete, rašo vienodą komentarą.
Politologas A.Davidavičius sako, kad partijos „Jaunoji Lietuva“ šūkis yra antikonstitucinis ir nevartotinas: „Sakyti, kad registruota, legaliai veikianti politinė jėga siekia, kad Lietuva ar jos dalis, pavyzdžiui, Vilnius turėtų būti „be“ šių piliečių grupių yra diskriminacija. Tai paprasčiausiai prieštarauja LR Konstitucijos antram skirsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.“
Fašistuojančios muzikos grupės Lietuvoje save vadina patriotinio roko grupėmis. „Diktatūra“, „Tiesiai šviesiai“ - į jų koncertus susirenka skustagalviai, dainų metu laikantys savo dešines iškeltas aukštai į priekį. R.Čekutis sako, kad jos turi teisę deklaruoti savo pažiūras: „Niekur Konstitucijoj neparašyta, kad nacionalsocialistinės pažiūros, o tai yra būtent tokių pažiūrų deklaravimas, prieštarautų Lietuvos Konstitucijai. Jų muzika dažniausiai skamba uždaruose klubuose, kur ateina tik tokių pažiūrų žmonės. Aš pats esu ne kartą dalyvavęs tokiuose koncertuose. Ten, kaip bebūtų keista, yra labai ramu. Nėra muštynių, gali ramiai atsisėst, apsitarti su žmonėmis apie įvairią tolimesnę veiklą“, - pasakoja R.Čekutis.
Birželio 17 dieną Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kurstymo fiziškai susidoroti su žmonių grupėmis dėl jų tautybės, etninės priklausomybės internete patalpintoje muzikinės grupės „Diktatūra“ dainoje „Šalčininkų rajonas“.
Medžiaga buvo perduota prokurorams, tyrimą vykdo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Skundą parašė E.Zingeris ir Jaroslavas Narkevičius.
„Tai yra nejuokingi ir ne pavieniai blogio ženklai. Mes juos turime atpažinti ir negailestingai šalinti iš visuomenės gyvenimo, kad jaunimas neužsikrėstų primityviais, lengvai prieinamais patriotizmo šūkiais, kurie lengvai pereina iš patriotizmo į neapykantą. Į tokias dainas arba pono R.Čekučio pasisakymus, nepaisant to, kad jie yra reti, privalo būti politinių partijų ir žmonių reakcija“, - sakė E.Zingeris.
A.Davidavičius šios dainos tekstą apibūdina kaip akivaizdų kriminalą. M.Pocius sako, kad net negalima kelti klausimo, ar tokie tekstai yra toleruotini, reikia kelti klausimą, iš kur jie atsiranda, kokios jų priežastys. R.Čekutis politikams siūlo galvoti apie kitus dalykus: „Zingeris geriau pasidomėtų savo artimiausių giminaičių, įskaitant tėvo, biografija, negu jaunimo muzikos grupių kūryba. Juolab kad dabartinė grupė „Diktatūra“ nieko bendro nei su tuo tekstu, nei su ta daina neturi.“ Jis taip pat teigia, kad dabartinė grupės sudėtis yra visiškai kita, nors oficialiame grupės internetiniame puslapyje rašoma, kad joje vis dar groja grupės įkūrėjas.
Savo radikaliais pasisakymais garsėjantis R.Čekutis dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre specialiųjų tyrimu skyriuje teisinės analizės ir konsultacijų grupėje vyriausiuoju specialistu.
Viename savo pokalbių facebook.com socialiniame tinkle su šiauliečiu advokatu Nerijumi Ulčinu jis pasiūlė tikrinti tris politinių partijų kartas. N.Ulčinas, gynęs dainininkės Berneen užpuolikę, garsėjantis nacionalistinėmis pažiūromis ir teisinęs Norvegijos skerdiko Anderso Breiviko poelgį, politiką Leonidą Donskį pavadino „pusžydžiu“.
R.Čekutis, paprašytas pakomentuoti šį pokalbį, gynėsi esą jie kalbėjo juokeliais: „Tai jis ir yra pusžydis, argi čia šmeižtas? Mes tarpusavyje šnekėjomės anekdotais, kontekstas buvo jumoristinis su visokiais istoriniais inkliuzais, prisimenant pačias didžiausias XX a. istorines nesąmones, kurios yra buvusios. Tarp jų ir žydų žudymą.“
Galima pastebėti tendenciją – kai neonaciai būna apkaltinami netoleruotinais pasisakymais, jie ginasi tik juokavę.
E.Zingeris sako, kad neonaciai Lietuvoje yra daug pavojingesni nei žmonės mano: „Kilo įtarimas, kad tie žmonės yra neblogai organizuoti, turi atskiras organizacijas, kurios viena su kita susisiekia ir aš siūlyčiau teisėsaugai į juos pažvelgti kaip į priklausymą organizuotoms grupėms, kas yra atitinkamai apibrėžta Konstitucijoje. Šių organizacijų tinklas bandys perimti žmonių nepasitenkinimą, jį monopolizuoti ir paversti jų neapykantos malūnams naudingai tekančia vandens vaga.“
Vieniems buvimas patriotu yra buvimas LR piliečiu ir Konstitucijos laikymasis. Kai kuriems žmonės tai tolygu valstybės išdavystei. R.Čekutis sako, kad tautinės mažumos, homoseksualai turi įsisąmoninti, kad gyvena Lietuvos valstybėje, kurioje valdžia priklauso lietuviams ir kad pirmiausia jie turi susikurti sau gerbūvį: „Ne mes turime taikytis prie visų mažumų, o mažumos prie mūsų, ne mes turime integruotis savo žemėse, kaip Valdemaras Tomaševskis sakė, o jie turi integruotis. Niekas jų iš čia nevaro, bet jie turi pripažinti lietuviškos nacionalinės teisės viršenybės principą prieš visas viršvalstybines kontoras, tame tarpe ir ES. Mes nesiruošiame diskriminuoti seksualinių iškrypėlių – mes pasisakome prieš propagandą, kuri veikia kaip demotyvuojantis tautą veiksnys. Neketiname leisti iškrypėlių parado kaip didžiausio parado mūsų valstybėje. Kad ir ką bandytų globalistai daryti, jiems tikrai niekas nepavyks, kol mes esame gyvi.“.
A.Davidavičiaus nuomone, patriotas yra kiekvienas, kuris įsipareigoja Konstitucijai ir įstatymams, priima pilietybę, yra atsakingas pilietis ar pakankamai moka lietuvių kalbą: „Pilietinis, demokratinis patriotizmas nėra atsidavimas gentinėms tradicijoms ar siauroms, uždaroms „kraujo“ ir „dirvos“ bendrijoms, o bendru piliečių įsipareigojimu, bendromis pastangomis ir nuolatiniu dialogu kuriama Respublika.“