***
– Kas daugiau turi sekso kompleksų: vyrai ar moterys?
– Daugiau kompleksų turi moterys. Mat yra tam tikri skirtumai tarp vyriško ir moteriško požiūrio į seksą. Vyrams dažniausiai seksas yra siekiamybė, tikslas, jų kompetencijos ir savirealizacijos sritis. O moterims – artumo su mylimu žmogumi išraiška, motinystės šaltinis, galimybė manipuliuoti nemylimu vyru.
Vyrai daugiau išgyvena dėl sekso kokybės, savęs, kaip seksualinio partnerio, vertės. Kadangi visavertis seksas įmanomas tik esant normaliai vyro potencijai, dėl to ir būna daugiausia baimių.
Vyrų kompleksai sekso srityje ypač priklauso nuo auklėjimo. Griežta motina, auginanti sūnų viena, turi daug nuoskaudų vyrų atžvilgiu. Tie neigiami jausmai nesąmoningai perkeliami sūnui, kurį norima užauginti „geresnį“ ir kuris neskriaustų merginų. Berniuko aktyvumas ribojamas, kritikuojamas, taip atsiranda didelis menkavertiškumo jausmas.
Toks vaikinas nerimastingai laukia meilės ir sekso, todėl problemų gali atsirasti jau per pirmą intymų suartėjimą. Vėliau pasitikėjimą savimi pakerta prisiminimai apie buvusias nesėkmes.
Moterims gerokai rečiau iškyla sekso kliūčių, tačiau dažniau jos išgyvena dėl savo patrauklumo. Taip pat dažna moteris seksą vertina tik kaip priemonę išsaugoti vyro ištikimybę. Tiesa, daliai griežtai auklėtų merginų seksas asocijuojasi su gėda ir nuodėme. Tokios moterys nepasižymi vidine laisve, kad patirtų visavertę laimę su mylimu žmogumi.
– Užsienio seksologai tvirtina, kad kai kurioms moterims atsikratyti sekso kompleksų – neįmanoma. Ar pritartumėt jų nuomonei?
– Galimybė atsikratyti sekso kompleksų pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus noro ir motyvacijos. Svarbu, kad žmogus pats norėtų pasveikti galvodamas apie save ir savo laimę. Pasveikti dėl kito, kad atitiktų jo reikalavimus, – neįmanoma. Tai labiau primintų vergystę. Seksualinės revoliucijos epochoje moterys tapo gerokai laisvesnės, reiklesnės sekso kokybei. Tai yra viena iš priežasčių atsikratyti sekso kompleksų.
Kita vertus, moterų seksualumas stipriai susijęs su dvasinėmis jų vertybėmis, asmenybe. Todėl norint, kad moteris pasveiktų, dažnai vien sekso terapijos priemonių nepakanka. Reikia ir trumpesnės ar ilgesnės analitinės terapijos. Tas pats pasakytina ir apie vyrų sutrikimus.
– Kokios pagrindinės moterų sekso kompleksų priežastys?
– Viena iš pagrindinių moters sekso kompleksų priežasčių – seksualinė prievarta praeityje. Kolektyvinėje moterų atmintyje išprievartavimo baimė susiformavo prieš tūkstantmečius. Vis dėlto ir patirtos prievartos pasekmės labai priklauso nuo auklėjimo. Paauglystės metais ar vėliau draugaudamos su priešinga lytimi moterys niekada netampa prievartos aukomis, nes jos gerai jaučia vyrus ir nesąmoningai išvengia pavojingų situacijų arba sugeba padaryti įtaką jų elgesiui.
Taip pat svarbi moteriškų kompleksų priežastis – netinkami santykiai tarp tėvų ir dukros vaikystėje. Nemenka merginų dalis užauga nekęsdamos savo kūno. Mažą vaiką svarbu mylėti nepaisant jo išvaizdos, tada jis taps gražus. Jei vaikas nelauktas ar ne visai lauktas (pavyzdžiui, tikėtasi berniuko arba vaikas gimė pirmiau, nei planavo tėvai), tėvams būna sunku jį mylėti, nes jie iš dalies lieka nepatenkinti dėl jo atsiradimo.
O jei vaikas gimsta po ilgų pastangų pastoti, nėštumo problemų ar prieš tai įvykusio persileidimo, tėvų dėmesys nukrypsta į rūpinimąsi kūdikio sveikata ir perdėtą jo globą. Tuomet puoselėti vaiko grožį ir harmoningas emocijas lieka vis mažiau laiko. Vaikas užauga perdėtai susirūpinęs savo išvaizda ir nesugeba atsipalaiduoti.
Taigi yra daug priežasčių, kodėl moteris gali nemėgti savo kūno ir nemoka būti laiminga. Moteris bijo, kad jos kūną partneris gali sukritikuoti, dėl to ji vengia apsinuoginti šviesoje. Tokia moteris linkusi atmesti sueities pozicijų įvairovę, kad kurioje nors iš jų neatrodytų negražiai.
– Tai kokia poza patartumėte mylėtis moteriai, kad vyras jos kūną matytų geriausiu rakursu, kitaip tariant, kad jis nepastebėtų didžiausio moterų siaubo – celiulito ir netobulų krūtų?
– Mylėjimosi pozicijos pasirinkimas priklauso nuo daugelio dalykų. Ko gero, sunku bus moteriai mylėtis, jei ji galvos vien apie savo kūno trūkumus, nes tai kelia baimę, trukdo atsipalaiduoti. Tuomet moteris nepajėgs patirti orgazmo.
Žinoma, į vyro pageidavimus reikėtų atsižvelgti, bet kartu negalima pamiršti ir savęs. Abiems partneriams mylintis tinkama ir priimtina pozicija vyras bus patenkintas ir nereikės bijoti, kad jis pastebės kokį nors esamą moters trūkumą.
– Kaip manote, ar vyrams lovoje labiau patinka drovios ir santūrios moterys, ar neįsitempusios, atsipalaidavusios, besielgiančios laisvai, t.y. moterys be kompleksų ir kodėl?
– Gerai, kad žmonės skirtingi ir nėra vieno recepto. Ko gero, moterys, turinčios daug sekso kompleksų, sunkiai galėtų sugyventi šeimoje. Dabar ir vyrai vertina ne tik sekso buvimą, bet ir jo kokybę, kuri tiesiogiai priklauso nuo moters elgesio.
Visiška laisvė lovoje, ypač jei ji didesnė nei vyro, gąsdina, trikdo. Labai jau laisva moteris gali atrodyti besielgianti nedorai, prieinama daugeliui vyrų. Perdėta laisvė neretai atspindi vis nepasiekiamo artumo troškimą.
Turbūt geriausias variantas, kai moteris mylisi su mylimu, jai simpatišku vyru. O jei ir tada kompleksai trukdo atsipalaiduoti, geriausias kelias – pirmiau susitvarkyti savo asmenybę ir tik paskui tekėti. Tokioms moterims labai praverstų 1–3 metų trukmės intensyvi analitinė terapija.
– Papasakokite konkrečių atvejų iš savo praktikos, juk moterys ateina pas jus pasikonsultuoti ir dėl sekso kompleksų.
– Prisimenu 18 metų merginą iš tolimo rajono. Ji kentėjo dėl depresijos, buvo priversta ilgą laiką vartoti antidepresantus, kurie padėjo tik iš dalies. Nelabai išvaizdi, antsvorio turinti mergina prisipažino, kad dar vaikystėje iš jos nuolat tyčiojosi tėvas, vis primindavo, kad ji stora, visaip pravardžiuodavo. Todėl dėl pažeminimo, patirto iš tėvo paauglystės metais, ji tapo grubi, kartais net vulgari. Kartu susiformavo stiprus kaltės jausmas, kurio įsisąmoninti ji pati neįstengė.
Tuo metu ji turėjo draugą, mylėdavosi, bet seksą suvokdavo, kaip duoklę vyrams, nors ir neatsakydavo jam. Ji galėdavo nusirengti tik visiškoje tamsoje. Dažnus depresijos priepuolius lydėjo nenoras gyventi.
Jos tėvai, ypač tėvas, sunkiai suvokė, kad dukrai būtina ilgalaikė analitinė psichoterapija. Sunkiausia jiems buvo suprasti, kad dukros kančios yra netinkamo auklėjimo pasekmė. Kiek žinau, ji vis dar negali pasigirti esanti laiminga.
Beje, lytiškumo ugdymo tikslas nėra tik suteikti anatominės, fiziologinės informacijos. Svarbu mokyti vaikus kurti artumą, saugoti jį. Gyvenant šeimoje tam reikia skirti didelį dėmesį. Dvasinis artumas yra pagrindinė sąlyga, kad būtų sėkminga fizinė meilė.
– Užsienio seksologai išskiria dar vieną sekso kompleksą – vadinamąjį provokuojančios neištikimybės sindromą, kai vienas iš partnerių sąmoningai ieško poros savo partneriui siekdamas, kad šis užmegztų neištikimybės ryšius. Tokiu būdu „kankinys“ patiria mazochistinį pasitenkinimą įsivaizduodamas neištikimybės detales ar net turėdamas galimybę stebėti lytinį aktą iš šalies. Papasakokit apie provokuojančios neištikimybės sindromą plačiau. Kokios jo priežastys?
– Tokiu būdu partneriai manipuliuoja vienas kito jausmais ir veiksmais. Nuo seno vyksta lyčių kova, kuriami vienos lyties mitai apie kitą. Todėl dažnas žmogus santykius su sutuoktiniu vertina kaip mūšio lauką, siekdamas nugalėti ir klaidingai manydamas, kad būtent taip jis taps laimingas.
Žmogui, patiriančiam išgyvenimus dėl šeimos problemų ir bijančiam kito neištikimybės, belieka kitokiais būdais ieškoti, kaip atgauti savo stiprybę. Šiuo atveju tai pavyksta realizuoti manipuliuojant savo sutuoktiniu, sąmoningai provokuojant jį neištikimybei. Provokuotojas pasijaučia auka, jis kenčia ir dėl to neretai patiria mazochistinį pasitenkinimą.
– Kas dažniau taip elgiasi – moterys ar vyrai?
– Manau, kad moterys galėtų daugiau susigundyti šiuo metodu. Juk jos dažniau kenčia dėl vyrų neištikimybės. Be to, vyrai sunkiau atsispiria ir pagundai turėti intymių santykių su kita moterimi.
– Ką partneris turėtų daryti, jei jis yra provokuojamas būti neištikimas?
– Jei įmanoma, reiktų atsisakyti primesto žaidimo. Labai svarbu elgtis taip, kad neprieštarautum vidinėms savo nuostatoms. Vienintelė galimybė būti laimingam šeimoje yra gyventi nuolat kuriant, tobulėjant ir saugojant artumą. Per artumą žmonės labiau jaučia vienas kitą, susiformuoja abipusis saugumo jausmas. O tikras saugumas gali būti tik abipusis.
Kita vertus, yra nemažai žmonių, užaugusių nesaugiose šeimose ir dėl to nesugebančių susikurti tikro artumo. Dėl tos pačios priežasties kai kurie žmonės nėra pajėgūs kurti šeimos, tik ne visi tai suvokia.
– Kaip manote, ar tarp dviejų artimų žmonių gali būti sekso tabu?
– Klausimas sudėtingas. Iš esmės geriau, kad tabu nebūtų. Tačiau neretai atsitinka taip, kad partnerė sukandusi dantis ryžtasi santykiauti taip, kaip ji nenori ir jai nepriimtina. Kai trūksta artumo ir abipusio supratimo, daryti ką nors prieš savo valią dažnai sutinkama vien iš baimės prarasti savo partnerį. Norėdama bet kokia kaina laikyti vyrą prie savęs moteris aukojasi, kad tik jis nepaliktų, neišeitų. Tokiais atvejais seksualinė įvairovė lovoje naudos, matyt, neatneša.