Valstybės kontrolė: „Trečdalis aplinkos apsaugos rėmimo programoms skirtų lėšų lieka nepanaudota“ (papildyta 14 val. 54 min.)

lrytas.lt
Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms skiriamos lėšos. Nors dėl lėšų trūkumo lėtai sprendžiamos atliekų tvarkymo, oro ir vandens taršos, nuotekų valymo, saugomų teritorijų tvarkymo problemos, tačiau iš kasmet šioms aplinkosaugos programoms skiriamų apie 55 mln. Lt apie trečdalis lėšų lieka nepanaudota. Aplinkos ministerija, kasmet paskirstanti apie 10 mln. Lt Aplinkos apsaugos programos lėšų, iki 60 proc. šių lėšų išleidžia ministerijos ir jai pavaldžių institucijų išlaidoms apmokėti.
Auditoriai nustatė, kad dalį aplinkosaugai skirtų lėšų Aplinkos ministerija skyrė įstatyme nenumatytoms priemonėms ir toms, kurios tiesiogiai nesusijusios su žalos gamtai mažinimu.
Daugiau nuotraukų (1)
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, dalis lėšų naudojama neracionaliai, nes iki šiol nenustatyti aplinkosaugos priemonių atrankos prioritetai, nepakankama lėšų paskirstymo ir naudojimo kontrolė.
Auditoriai nustatė, kad dalį aplinkosaugai skirtų lėšų Aplinkos ministerija skyrė įstatyme nenumatytoms priemonėms ir toms, kurios tiesiogiai nesusijusios su žalos gamtai mažinimu. Pavyzdžiui, 900 tūkst. Lt buvo skirta Lietuvos ekspozicijai pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ įrengti, 100 tūkst. Lt – Nacionalinei išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitai parengti.
Savivaldybės taip pat naudojo lėšas įstatyme nenumatytoms priemonėms. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybė lėšas naudojo transporto priemonei eksploatuoti. Mažeikių rajono savivaldybė aplinkosaugos programos lėšomis finansavo kitų asignavimų valdytojų programų priemones. Aplinkos ministerija neturi pakankamos informacijos apie savivaldybių vykdytų aplinkos apsaugos rėmimo programų priemones, panaudotas lėšas, todėl negali įsitikinti, ar visos lėšos naudojamos įstatyme numatytoms priemonėms.
Auditorių nuomone, pajamos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kurias gauna Aplinkos apsaugos rėmimo programa, galėtų būti didesnės, nes daugelyje urėdijų organizuojama profesionali medžioklė yra mažai rentabili arba nuostolinga. Dalį urėdijoms priklausiusių profesionalios medžioklės plotų perdavus kitiems naudotojams, valstybės pajamos išaugo daugiau negu dešimt kartų.
Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai rekomendavo padidinti teigiamą poveikį aplinkai, vykdant Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąsias programas, užtikrinti lėšų paskirstymo viešumą, efektyvesnę lėšų naudojimo kontrolę ir išanalizuoti profesionalios medžioklės veiklos vykdymo efektyvumą ir tikslingumą visose miškų urėdijose.
Tuo metu Aplinkos ministerija informuoja, jog Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšos skirstomos „skrupulingai laikantis teisės aktų reikalavimų. O nedideli trūkumai, kuriuos nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė, jau ištaisyti arba taisomi šiuo metu“, - teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Ministerija teigia, jog ji kasmet paskirsto ne 10 mln. litų, o 8 mln. litų AARP lėšų, o jų panaudojimą numato įstatymas.
„Pabrėžtina, kad žalos aplinkai mažinimas – tik viena iš daugelio sričių, kurias pagal įstatymą leidžiama finansuoti. Absoliučiai visos programos lėšos paskirstytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų“, - tikina ministerijos atstovai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.