Kad akcija buvo parodomoji, nesunku nuspėti. Viešumu negarsėjančios Vilniaus rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, kur geriausiu atveju gali pasiskaityti apie ansamblio „Sužanianka” ar kapelos „Swiętojanska” koncertą, dar prieš valdininkų vizitą į Mostiškes švietė pranešimas.
Vilniaus rajono savivaldybė priminė, kad prieš mėnesį įsigaliojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, įpareigojanti pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles. Ši nutartis neskundžiama.
Atrodytų, tokias nutartis privalu vykdyti. Bet ne Vilniaus rajone.
Jo savivaldybė parodomajai akcijai gudriai pasirinko Mostiškes. Atrodytų, geriau būtų nuvažiuoti į Nemenčinę ar Maišiagalą, kur tautinės mažumos dūzgia it bičių avilys.
Bet reikėtų prisiminti istoriją. Juk prie Baltarusijos sienos prigludusios Mostiškės prieš porą dešimtmečių buvo autonomininkų forpostas.
Čia 1991-aisiais buvo surengtas suvažiavimas tų, kurie turėjo kėslų Vilniaus kraštą atidalyti nuo Lietuvos.
Dar visai neseniai valdžios koridoriuose Vilniuje buvo konstatuojama, kad tame kaime valstybės įstatymai negalioja. Įgyvendinama tai, kas numatyta Mostiškių statute.
Bet grįžkime į šias dienas. Mostiškių žmonės Vilniaus rajono valdininkus, kurių uniformas puošia emblemos ne tik su užrašais „Viešosios tvarkos skyrius”, bet ir „Dzial porządku publicznego”, laukė ir pasitiko nusiteikę karingai.
Aišku, nė viena lentelė su lenkiškais užrašais nebuvo nuplėšta. Paskaitė atvykėliai dėl akių teismo nutartį ir pridūrė: „Mums tas pat.”
O Vilniaus rajono kaimas parodė – ką ten teismo sprendimas ar nurodymai iš savivaldybės. Mostiškių statutas viršesnis!