Tas „pliusas“ galėjo būti dar didesnis, jei būtų įgyvendinti tikslai, kurių siekta reorganizuojant abi ligonines. Tačiau struktūrinės pertvarkos, deklaruotos numatant Vyriausybės nutarimų bei Kauno miesto tarybos sprendimų įgyvendinimą, vis nepradedamos, nes negauta įstaigos steigėjos - miesto savivaldybės - „palaiminimo“.
Savivaldybė raštu informavo ligoninės administracijos vadovus, jog struktūriniai pakeitimai bus galimi tik tuomet, kai įstaiga turės nuolatinį vadovą. Ligoninės vadovai nuogąstauja, kad uždirbtas papildomas milijonas netruks ištirpti, kai rudenį bei žiemą prisieis brangiai mokėti už patalpų šildymą.
ELTA primena, kad laikinai vadovauti Kauno klinikinei ligoninei miesto tarybos sprendimu paskirtas buvęs vienos iš sujungtų ligoninių vadovas Kęstutis Mazurkevičius. Net keletą kartų savivaldybės rengtas konkursas, kurio nugalėtojas turėtų užimti ligoninės direktoriaus postą, baigėsi be rezultatų. Rudenį konkursas bus skelbiamas iš naujo.
Dabartinis ligoninės direktorius K. Mazurkevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė turįs viltį, jog ligonių kasos atsižvelgs į ne nuo įstaigos priklausančias aplinkybes ir nesumažins jai skiriamo finansavimo. Vien dėl to, kad tebeveikia vienas kitą dubliuojantys dviejų sujungtų ligoninių padaliniai. O tai reiškia - nepasirūpinta reorganizuotis ir racionaliau naudoti gaunamas lėšas.
„Manome, kad pats laikas pradėti kalbėti ir apie darbuotojų atlyginimų peržiūrėjimą, nes netolygumų yra dar labai daug. O kai nebeliks funkcijų dubliavimo, bus galima dalies personalo atsisakyti, likusiems už darbą mokėti daugiau nei dabar. Ligoninės Šilainių bazė (buvusi Kauno 2-oji ligoninė) iki rudens parengs pasiūlymus, kaip mobilizuoti vidinius rezervus atlyginimų padidinimui, nedidinant (...) mokos fondo. Nors iki reorganizacijos daugiau nei 80 proc. savo lėšų ši ligoninė skirdavo darbuotojų atlyginimams (...), tiek gydytojai, tiek slaugytojos čia gaudavo mažiau nei buvusioje Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Tai - nenormali padėtis ir ją būtina taisyti“, - sakė K. Mazurkevičius.
Kauno tarybos sprendimas sujungti dvi ligonines priimtas šių metų sausio mėnesį, po teisinės registracijos realiai nauja viešoji įstaiga pradėjo veikti kovo pradžioje. Iš ankstesnėse ligoninėse dirbusių darbuotojų kol kas nė vienas nebuvo atleistas. Šiuo metu Kauno klinikinėje ligoninėje dirba 1915 darbuotojų.
KKL Traumatologijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad, pradėjus plačiau reklamuotis, į KKL medikus kreipiasi ligonių ne tik iš Kauno, bet ir iš Kupiškio, Rokiškio, Šiaulių.
„Džiugu, kad mūsų ligoninę žmonės vis labiau vertina, nes stengiamės jiems suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas. Daug kas pas mus atvyksta klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo operacijoms. Nes pas mus eilės - vienos iš trumpiausių: ligoniui operacijos laukti tenka vos porą ar šiek tiek daugiau mėnesių.
Pagrindinis mūsų rūpestis dabar - kiek įmanoma pagerinti gydymo sąlygas, ligonio aplinką. Iš pagrindų atnaujiname palatas, diegiame naują diagnostinę, gydymo aparatūrą. Panaudodami Europos Sąjungos lėšas, kardinaliai pertvarkysime Priėmimo skyrių ir Traumatologijos padalinį“, - sakė gydytojas R. Kunickas.
KKL direktoriaus K. Mazurkevičiaus teigimu, didėjant ligonių srautams, būtina pasirūpinti jų priėmimo sąlygų pagerinimu. Jau nupirkta naujos aparatūros Centro bazės operacinei, reanimacijai. Netrukus šioje ligoninėje atsiras kompiuterinis tomografas. Gydymo tarybos sprendimu, jį žadama įsigyti pačios ligoninės lėšomis, išmokant už pinigus už jį per keletą metų.