Tikrinama, ar Baltarusijai Lietuva neperdavė daugiau opozicijos veikėjų duomenų (papildyta)

„Dabar mes analizuojame šių ir praėjusių metų informaciją apie tai, ar nėra parduoti dar kokio nors demokratijos gynėjo duomenys. Kol kas tokių duomenų neaptikome, tikiuosi, kad taip ir nenutiks“, - sakė ministras interviu režimą kritikuojančiam naujienų portalui „Chartija'97“.

Ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė BNS trečiadienį sakė, kad informacija tikrinama konsultuojantis su Užsienio reikalų ministerija, o apie grėsmę keliantį informacijos perdavimą kol kas duomenų nėra.

„Konsultuojantis su Užsienio reikalų ministerija šiuo metu visi duomenys yra tikrinami. Kol kas neturime jokios informacijos iš Užsienio reikalų ministerijos, kad Teisingumo ministerijos pateikta informacija kitiems asmenims galėtų kelti analogiškas grėsmes“, - sakė V.Vincevičiūtė.

Antradienį popiet kalbėdamas su portalo redaktore Natalja Radina, ministras R.Šimašius negalėjo įvardyti, kiek šiemet buvo teisinės pagalbos prašymų, susijusių su Baltarusijos piliečių sąskaitomis Lietuvos bankuose.

„Kol kas šio skaičiaus įvardyti negalime. Žmones, kurie nerimauja, kad informacija apie juos bus perduota, noriu patikinti, jog šiuo metu mes sustabdėme visą informacijos srautą. Ir atnaujinsime jį tada, kai būsime tikri, jog tai nepakenks Baltarusijos opozicijos veikėjams“, - kalbėjo R.Šimašius trečiadienį paskelbtame interviu.

Ministras sakė, kad žmonių sąrašo, kurių sąskaitų duomenys buvo perduoti, negalima paviešinti, tačiau pabrėžė, kad tame sąraše atradus klausimų keliančius žmones pastarieji bus perspėti.

Pasak R.Šimašiaus, Baltarusija kol kas oficialiai nesureagavo į teisinės pagalbos teikimo sustabdymą iš Lietuvos pusės.

Praėjusį ketvirtadienį Minske sulaikytas vienas iš Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ lyderių Alesis Beliackis. Jis įtariamas mokesčių slėpimu. Baltarusijos pareigūnai teigia įtarimus pateikę remdamiesi iš Lietuvos teisingumo ministerijos gautais duomenimis apie A.Beliackio turimas banko sąskaitas ir įplaukas į jas.

Teisingumo ministerija teigia dar kovą suteikusi tokią informaciją vykdydama teisinės pagalbos sutartį. Ministerijos vadovybės teigimu, gavus užklausą nekilo įtarimų, kad informacija gali būti panaudota politiniam susidorojimui.

Politologai skirtingai vertina dviejų ministerijų atsakomybę dėl A.Beliackio duomenų perdavimo Baltarusijai

Lietuvos politologų vertinimai, kuri šalies institucija yra iš esmės atsakinga, kad žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio duomenys atsidūrė autoritarinio Baltarusijos režimo rankose, skiriasi. Vienas BNS kalbintų ekspertų mano, kad paviršutiniškai dirbo Teisingumo ministerija, kitas laikosi nuomonės, kad būtino koordinavimo neatliko diplomatinė žinyba.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ vadovo A.Beliackio duomenis Baltarusijos teisėsaugai perdavusios Teisingumo ministerijos tarnautojus pavadino „politiškai neraštingais“.

„Ar jie suvokia, kad tarnauja valstybei? Kur jie gyvena - kosmose? Nesupranta, kas yra Baltarusija, kokie yra santykiai tarp mūsų? Kokie čia dar turi būti paaiškinimai iš Užsienio reikalų ministerijos?“, - retoriškai klausė jis.

Pasak G.Vitkaus, ministerijos tarnautojai negali priimti sprendimų tik automatiškai ir į juos neįsigilinę.

„Tai yra žinybinis neatsakingumas, kai žmonės daro žingsnius neįsigilinę, nematydami esmės. Teisingumo ministro aiškinimas, kad jie negali žinoti kiekvieno opozicionieriaus pavardės, man skamba vaikiškai. Yra teisinės pagalbos prašymas iš Baltarusijos, ir Teisingumo ministerijos klerkas, koks jis bebūtų, vistiek negali imti ir nesigilinti - automatiškai štampuoti, kaip sako, tūkstančius prašymų“, - BNS sakė politologas.

Politikos eksperto nuomone, Lietuva pakankamai dėmesingai ir žmogiškai reagavo ir atsiprašė už savo klaidą.

„Ir (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas) Emanuelis Zingeris atsiprašė ir pats (teisingumo ministras) Remigijus Šimašius atsiprašė. Matosi, kad šitie žmonės supranta, kas įvyko“, - sakė G.Vitkus.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universitete dėstantis Antanas Kulakauskas BNS teigė, jog A.Beliackio duomenų perdavimo incidentas yra vienas skandalingiausių įvykių užsienio politikoje per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Politikos eksperto nuomone, atsakomybė už jį pirmiausiai tenka užsienio politiką koordinuojačioms šalies institucijoms.

„Tai tik pradžia, ne pabaiga. Sudaryta darbo grupė, kuri išsiaiškins, kaip, kas konkrečiai buvo. Iš tikrųjų reikia išsiaiškinti ir skubėti nėra reikalo. Visiškai gali būti, kad lėks galvos po šito. (...) Akivaizdu, kad koordinacijos tarp institucijų trūksta“, - sakė A.Kulakauskas.

Pasak jo, turėjo būti nustatytos taisyklės, kaip elgtis su teisinės pagalbos prašymais iš Baltarusijos, žinant, kad Lietuvoje glaudžiasi Vakarų pinigais finansuojama baltarusių opozicija.

„Akivaizdu, kad pirma vieta tenka tiems, kas užsienio politiką koordinuoja. Tai turi koordinuoti Užsienio reikalų ministerija ir institucijos, kurios formuoja ir atsako už užsienio politiką. Teisingumo ministerija šiuo atveju yra tiktai vykdytoja. Aišku, galima įžiūrėti, kad politikams ir aukštiems valdininkams neateina į galvą patiems kreiptis, bet turėtų būti nustatyta aiški tvarka, o dabar čia paliktas chaosas. Tikrai yra gėdinga situacija dėl šitokios netvarkos koordinuojant tokius svarbius dalykus“, - kalbėjo A.Kulakauskas.

Kartu jis pabrėžė, jog šis incidentas nėra vien Lietuvos vidaus reikalas ir „turės labai rimtas pasekmes“, nes baltarusių opozicija buvo finansuojama ne Lietuvos pinigais.

„Ambasadorius atsiprašė, bet čia atsiprašymu situacijos neištaisysi. Galima ką nors politinėmis priemonėmis daryti, bet čia reikia prezidento lygio įsikišimo norint ką nors padaryti ir tai nežinia, ar pavyks. (...) Reikalas tas, kad visa rėmimo ir finansavimo tvarka iš esmės jau sužlugdyta. Ją reikia iš naujo kurti ir Lietuva tikriausiai liks nuošaly“, - svarstė A.Kulakauskas.

Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė antradienį pareiškė, kad nuo 2008 metų galiojo tradicija, kad institucija, gavusi „jautrią užklausą iš užsienio“, kreipiasi į URM patarimo.

Reaguodamas į tai teisingumo ministras Remigijus Šimašius pažėrė kaltinimų URM, kad iš jos nebuvo sulaukta perspėjimų apie riziką.

Veiksmų perduodant Baltarusijai informaciją chronologija

Remdamasi Teisingumo ministerijos suteikta informacija, naujienų agentūra BNS pateikia veiksmų chronologiją, kaip Baltarusijai buvo suteikta informacija apie žmogaus teisių aktyvistų bankinius duomenis.

Vasario 2 d. iš Baltarusijos teisingumo ministerijos gautas teisinės pagalbos prašymas pateikti duomenis apie žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ atstovų Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus piniginių lėšų judėjimą Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitose.

Kovo 2 d. šie prašymai persiųsti vykdymui atitinkamiems bankams.

Kovo 15 d. „DnB Nord“ bankui įvykdžius teisinės pagalbos prašymą, gauta informacija dėl A.Beliackio kovo 28 d. raštu persiųsta Baltarusijos teisingumo ministerijai.

Kovo 15 d. AB SEB bankui grąžinus teisinės pagalbos prašymą dėl V.Stefanovičiaus, šis prašymas kovo 17 d. raštu persiųstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui vykdymui. Birželio 6 d. gauta informacija dėl V.Stafanovičiaus raštu persiųsta Baltarusijos teisingumo ministerijai.

Birželio 21 d. Užsienio reikalų ministerija telefonu pasiteiravo apie Baltarusijos pusei pastaruoju metu teiktą finansinę informaciją, prašė laikinai sustabdyti gaunamų teisinės pagalbos prašymų vykdymą ir informavo apie rengiamą tarpžinybinį pasitarimą.

Birželio 29 d. Užsienio reikalų ministerijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriame sutarta rengti Lietuvos atsakingų institucijų bendradarbiavimo dėl finansinės informacijos teikimo Baltarusijos pusei tvarką.

Rugpjūčio 4 d. Minske sulaikytas Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ vadovas A.Beliackis. Kitą dieną organizacijos atstovai pranešė, kad sulaikymo pretekstu tapo Teisingumo ministerijos suteikta informacija.