Pinigų gavo, bet kas iš to?
Praėjusiais metais UAB „Krekenavos komunalinis ūkis“ gavo Europos Sąjungos fondų paramą, tačiau neseniai paaiškėjo, kad, nepaisant planuojamų darbų, dalis Krekenavos ir Švenčiuliškių gyventojų ir toliau neturės centralizuotai tiekiamo vandens ir galimybės centralizuotai šalinti nuotekas.
To priežastis – rajono vadovų klaidos rengiant konkursą darbams atlikti.
Dabar rajono vadovams teks sukti galvą, pagal kokius kriterijus nustatyti, kurie gyventojai verti gamtinius reikalus atlikti civilizuotai savo namuose, o kurie ir toliau turės lakstyti į lauko tualetus.
Pasirašyta rangos sutartis
Naujoms 3,8 km vandentiekio, 6,5 km nuotekų trasoms, valymo įrenginių ir siurblinės projektavimui, rekonstrukcijai ir įrengimui „Krekenavos komunalinis ūkis“ paprašė 6,693 mln. litų, tačiau buvo skirta 6,681 mln. litų.
„Krekenavos komunalinio ūkio“ prašymu konkursą surengusi Panevėžio rajono savivaldybė jo nugalėtoju pripažino bendrovę Panevėžio statybos trestą, sutikusį darbus atlikti už 8,461 mln. litų.
Šių metų kovą pirkėjas, pirkimo organizatorius ir rangovas pasirašė darbų sutartį.
Tačiau tada ir paaiškėjo, kad Krekenavoje reikia pakloti gerokai daugiau tinklų nei konkurso sąlygose nurodyti 10,3 kilometro. Valdininkai suprato padarę klaidą.
Trasų ilgio nenurodo
„Kiek važinėjau po miestelius, įsitikinau, kad kitos savivaldybės vandentvarkos projektams numato lėšas ir skelbia konkursą. Rangovai ir sprendžia, ar jie sutinka už esamus pinigus trasas pakloti pagal pateiktą projektą. Didžiulė klaida buvo iš anksto nurodyti trasų ilgį.
Dabar rangovas nė už ką neklos daugiau nei pasirašyta sutartyje“, – sakė rajono tarybos opozicijos lyderis Romas Kiltinavičius, manantis, kad rajono vadovų padarytos klaidos gali kainuoti labai brangiai.
Šalia Krekenavos gyvenantis „Papalčių“ žemės ūkio bendrovės vadovas R.Kiltinavičius sakė puikiai suprantantis, kad skirtų pinigų neužteks, todėl Krekenavoje juntama įtampa.
R.Kiltinavičius sakė nesuprantantis, kaip galima sudaryti sutartį gerokai didesnei pinigų sumai nei jų gauta. Anot jo, po dabar skirtų pinigų įsisavinimo vandenį ir nuotekų tinklus geriausiu atveju turės tik 75-80 proc. vartotojų.
R.Kiltinavičius sakė užjaučiantis dabartinį „Krekenavos komunalinio ūkio“ direktorių Praną Čekį, nes visa konkurso medžiaga buvo rengiama, kai jis bendrovei dar nevadovavo, o košę kabliuoti teks būtent jam.
Seniūnas irgi sulaukia piktų replikų
Kito rajono tarybos nario statybos inžinieriaus išsilavinimą turinčio verslininko Jono Katino teigimu, pagal valstybinius įkainius vienoje tranšėjoje ar viename vamzdyje klojamų kartu vandentiekio ir nuotekų vamzdžių metro kaina neturi viršyti 300 litų.
Krekenavoje vieno vamzdžio metro paklojimas kainuos daugiau kaip 800 litų.
„Paliūniškyje ir Upytėje vienam metrui vamzdžių pakloti net 300 litų nereikia, o Krekenavoje – beveik tris kartus brangiau. Tikrai tie vamzdžiai taps auksiniai“, – sakė J.Katinas.
Kad Krekenavoje juntama įtampa, patvirtino ir Krekenavos seniūnijos seniūnas Jonas Ulis. Anot jo, žmonės ateina į seniūniją, teiraujasi, piktinasi, bet projektą vykdo ne seniūnija, o „Krekenavos komunalinis ūkis“, todėl seniūnas visus ten ir siunčia.
Dalis gyventojų liks nuošalyje
„Krekenavos komunalinio ūkio“ vadovas P.Čekys sakė, kad darbai Krekenavoje turėtų prasidėti rudenį ir turi būti baigti per 30 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Krekenavoje ir Švenčiuliškiuose vandens neturi 439, nuotekų šalinimo paslaugų – 721 vartotojas.
P.Čekys patvirtino, kad pagal pasirašytą sutartį bus patenkinta tik dalis vartotojų.
„Taip, pinigų trūks nemažai. Dalis Krekenavos ir Švenčiuliškių liks be vandens. Manau, kad į konkurso sąlygas nereikėjo įrašyti trasų ilgio, bet aš tada nedirbau“, – sakė P.Čekys.
Reikia didesnių pajėgumų
Nusistebėjus didžiulėmis darbų kainomis, P.Čekys patikslino, kad didesnioji pinigų dalis išeis naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti, o pačių vamzdžių klojimas šiek tiek viršys 300 litų už metrą.
Priminus, kad prieš šešerius metus jau buvo investuoti dideli pinigai ir pastatyti nauji įrenginiai, įstaigos vadovas atsakė, kad nebetenkina esamos valyklos galingumas.
P.Čekio teigimu, dabar esanti valykla per parą pajėgi išvalyti 120 kubinių metrų nuotekų, o planuojamas vidutinis paros debitas bus 350 kubinių metrų.
Pasiteiravus, kodėl tada nebuvo numatyti didesni pajėgumai, o valyklai statyti pinigai bus išmesti kaip į balą, direktorius pritarė, kad derėjo pažvelgti į ateitį, tačiau tada kažkas kažko neapskaičiavo.
Už klaidas vėl atsakys iešmininkas?
Pasiteiravus, kaip bus atsiskaityta su rangovais, jei su jais sulygta suma 1,78 mln. litų viršija gautąją, P.Čekys tvirtino, kad čia viskas yra normalu.
Direktorius tikino, kad dar yra beveik pusantro milijono PVM mokesčio, todėl viskas pasidengia. Kur tas PVM yra ir iš kur jis bus gautas, pašnekovas negalėjo paaiškinti.
Į klausimą, kodėl paraišką paramai gauti teikė komunalinis ūkis, pirkimą vykdė rajono savivaldybė, o jam teko pasirašyti rangos sutartį, P.Čekys negalėjo atsakyti, tik pridūrė, kad sutartį pasirašė jis, trestas ir rajono savivaldybė.
„Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Neduok, Dieve“, – atsakė P.Čekys, paklaustas, ar nesibaimina, kad gali likti atpirkimo ožiu, kaip atsitiko Upytės katilinės rekonstrukcijos sutartį pasirašiusiam laikinam Ramygalos komunalinio ūkio vadovui.
Savivaldybė dar mokės ir PVM
Investicijų skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė užtikrino, kad viskas suskaičiuota gerai, nes 5 proc. sumos, tai yra 0,42 mln. litų, įsipareigoja prisidėti savivaldybė arba pats komunalinis ūkis.
Skaičių neatitikimą vedėja aiškino tuo, kad parama skiriama be PVM, o sutartis su rangovu pasirašoma įtraukiant PVM. Anot R.Butėnaitės, tą PVM turės sumokėti savivaldybė, tačiau kada jis bus grąžintas, niekas nežino.
Replikavus, kad 5 proc. nuo skirtos sumos yra mažesnė už tą, kurią įsipareigojo mokėti savivaldybė arba ūkis, vedėja prisipažino pasimetusi tarp skaičių, tačiau tuojau išklojo, kad ta suma jau su PVM.
„Čia toks skaičiavimas. Viskas gerai ir nieko nereikia perskaičiuoti“, – sakė R.Butėnaitė.
Savivaldybės PVM nemoka
Kodėl Krekenavoje pradėjus įgyvendinti vandentvarkos projektą nebuvo numatyti didesnio pajėgumo valymo įrenginiai ir kodėl konkurso sąlygose buvo nurodyti trasų ilgiai, sužinoti nepavyko, nes Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Albertas Činikas atostogavo.
Pakalbinę žmogų iš šalies – Panevėžio miesto vicemerą, buvusį parlamentarą ir Utenos apskrities viršininko pavaduotoją Gintarą Šileikį išgirdome, kad savivaldybės nėra PVM mokėtojos, todėl toks prisidėjimas finansuojant projektus yra neleistinas.
Atrodo, kad ir ši milijonų litų vertės istorija jau ima apaugti įvairiomis keistenybėmis.