„Programa sukurta, bet nežinome, kaip uždaviniai bus
įgyvendinti. Mums reikia pradėti žiūrėti į esmę, o ne į
gražius žodžius“, - per diskusiją Seime sakė Šveicarijos
lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen (Jūratė
Kaspersen).
„Šis dokumentas apeina pilietybės klausimą. Jeigu Lietuva
neišspręs pilietybės klausimo, apie kokią „Globalios Lietuvos“
strategiją ir užsieno lietuvių įsitraukimą galima kalbėti“, -
sakė ji.
Valdžios parengta „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių
įsitraukimo į valstybės gyvenimą - 2011–2019 metų programa
ketvirtadienį aptariama Seime vykstančiame Pasaulio lietuvių
bendruomenės ir Pasaulio lietuvių Jaunimo sąjungos kraštų
valdybų pirmininkų suvažiavime.
Belgijos lietuvių bendruomenės atstovė Karolina Štelmokaitė
programą pavadino paviršutiniška. Jos teigimu, nėra aiškūs
tikslai, ko siekiama 2019 metais, kai programa bus baigta. Kaip blogą
pavyzdį ji pateikė Užsienio reikalų ministerijos planus parduoti
buvusį ambasados pastatą Briuselyje, kurį padovanojo Kanados
lietuviai ir kuris dabar yra svarbiausias Belgijos lietuvių
susibūrimo centras.
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento
direktorius Arvydas Daunoravičius, pristatydamas „Globalios Lietuvos“
programą, sakė, kad prioritetas joje skiriamas lituanistiniam
švietimui. Jį būtina stiprinti visose lietuvių gyvenamose
užsienio valstybėse.
Programoje taip pat keliamas tikslas įvesti elektroninį
balsavimą ir sukurti rinkimų apylinkes užsienyje gyvenantiems
lietuviams. A.Daunoravičius pripažino, kad pati „Globalios Lietuvos“
programa yra abstrakti, bet atkreipė dėmesį, kad netrukus
Vyriausybė ketina tvirtinti programos įgyvendinimo priemonių
planą.
URM tarnautojas teigė, kad numatytas priemones įgyvendins iki
vienuolikos Lietuvos valstybės institucijų.
Tuo metu užsienio lietuviai pasigedo savo indėlio.
„Yra tik institucijos, kurios vykdys šią programą, o mes
turbūt tik asistuosime, kaip iki šiol? Lietuva turi sugebėti
išnaudoti užsienio lietuvių patirtį ir išnaudoti pozityviai“, -
sakė J.Caspersen.
Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai tvirtino pasigendantys
tikros partnerystės su Lietuvos institucijomis.
Anot Šveicarijos lietuvės, užsienio šalyse ne vienerius metus
gyvenantys žmonės, mokantys vietos kalbą, žinantys papročius,
tradicijas, gali geriau pasakyti, kaip ten reikėtų pristatyti
Lietuvą, bet jų nelabai kas klausia ir klauso.
Airijoje gyvenantis Arūnas Teišerskis pasakojo niekaip
neprisiprašąs iš Turizmo departamento lankstinukų apie Lietuvą,
kuriuos lietuviai platintų nemokamai.
„Strategijoje labai akcentuojama tai, ką darys jų institucijos,
bet jie nesistengia remtis tuo, kad užsienio lietuviai kažką jau
daro“, - apgailestavo jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasaulio lietuvių jaunimo
atstovus žada priimti penktadienį Tarptautinės jaunimo dienos
proga.
Šalies vadovės teigimu, kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų,
yra svarbus mūsų tautai, o ypač svarbus yra jaunimas, kuris
ateities kartoms išsaugos ir perduos gimtąją kalbą, lietuvių
kultūrą ir tradicijas.
„Lietuvos ir išeivijos jaunimas - mūsų šalies ir mūsų tautos
ateitis. Turime stiprinti pasaulio lietuvių jaunimo ryšius su
Tėvyne, skatinti juos burtis į bendruomenes, mokytis lietuvių
kalbos, sudaryti jiems galimybes atvykti į Lietuvą ir čia
studijuoti, padėti jiems išlaikyti lietuviškumą“, - sako
prezidentė.
Pasak jos, Lietuvai yra vertinga svetur įgyta pasaulio lietuvių
patirtis, žinios ir įgūdžiai. Lietuvos ir išeivijos ryšiai
plėtojant bendras verslo, mokslo ir kūrybines iniciatyvas, galimybė
pasidalinti gerąją patirtimi labai pasitarnautų kuriant sėkmingą
mūsų šalies ateitį ir garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
Susitikime dalyvaus pasaulio lietuvių jaunimo atstovai iš
Belgijos, Švedijos, Anglijos, Ukrainos, Graikijos, Lenkijos,
Prancūzijos, Australijos, Rusijos ir kitų šalių.