Pastarųjų norams, matyt, pasitarnaus Rusijos sprendimas eksportuoti grūdus. Liepą Rusijai iš šalies išvežus 2,38 mln. t kviečių, tarptautinėse biržose jų kaina nukrito nuo 250 iki 195 EUR/t. Pažadai, kad kiekvieną mėnesį ši šalis eksportuos apie 3 mln. t kviečių, vargu, ar sudarys tinkamas sąlygas kainoms augti. Ganėtinai rimta ir kita prognozė: Ukraina šiemet turėtų prikulti apie 48-50 mln. tonų grūdų: iš jų kviečių – per 20 mln. t. Eksportui jų bus skirta 9 mln. t. JAV žemės ūkio departamento vertinimu, šiemet Rusijoje gali būti prikulta per 54 mln. t kviečių (bendras grūdų derlius sieks apie 90 mln. t). Kazachstane taip pat derlius gausesnis, o bendras šių trijų valstybių grūdų derlius trečdaliu viršija pernykštį.
Kiekvienos javapjūtės problemos panašios
Diskusijos apie kainas skirsis iš esmės, jeigu dabartiniai lietūs likusių nenukultų javų derlių pavers pašarais. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Romo Majausko, dabar grūdus parduoda tie, kurie neturi kur jų laikyti ir džiovinti. Dauguma supirkėjų tuo spekuliuoja ir supirkimo kainas jau sumažino keliasdešimčia litų.
„Vienu metu subrendo visi žieminiai pasėliai, net ir vasariniai miežiai. Kai kur varpose pradėjo dygti ankstyvesniųjų veislių kvietrugiai, tačiau didžioji bėda dar prieš akis. Turintiesiems vieną kombainą ir užsitęsus lietui grūdai bus gana drėgni, – teigia R. Majauskas. – Jiems išdžiovinti iki 14 proc. drėgmės išlaidos sudarys per 100 Lt/t. Derlių laikant netinkamuose, be aktyviosios ventiliacijos aruoduose – pražūtis. Drėgni grūdai kaista, atsiranda ligų ir aruodinių kenkėjų, stipriai prastėja kokybiniai rodikliai.“
Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) šiemet pasėta 1929 ha rapsų ir javų. Pasak bendrovės vadovo Jono Grybausko, kol kas nukulta tik pusė pasėlių: iš jų 90 proc. žieminių kviečių, visi salykliniai miežiai, vasariniai miežiai, žirniai. Liko vasariniai kviečiai ir rapsai. „Pavasarį žieminiai pasėliai nebuvo patys gražiausi, bet nei derliumi, nei jo kokybe skųstis negalima. Suprantama, derlių laikyti sandėliuose būtų ekonomiškiau, bet yra sutartys, o ir pinigų reikia apyvartinėms lėšoms, – aiškina ŽŪB vadovas. – Likusios lauke vasarinės kultūros pradėjusios bręsti, tačiau užsitęsus lietui, grūdai bus nekokybiški, kris pardavimo kaina.“
LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza apibendrina, jog pavasarį specialistų prognozės apie žieminių pasėlių derlingumą buvo pesimistinės. Nuomonė keičiasi javapjūtės metu ir dabar prognozuojama į aruodus supilti kiek daugiau grūdų nei pernai. Be to, derliaus dorojimo metu atsirado dar viena problema: nors ūkininkai turi galingus ir sparčius kombainus, bet kai derlius gausus, nespėja vežti grūdų. Dėl to prastovi kombainai.
Kainoms augti vilties maža
Aiškėja paklausos ir pasiūlos santykis šalies grūdų rinkoje, bent jau akivaizdu, kad saviems poreikiams grūdų pakaks. Nebent eksportui, kad įvykdytų sudarytas sutartis, teks jų pirkti. Tačiau grūdų eksportas įsisiūbuos tik rugsėjo–spalio mėnesiais.
UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigia, jog jie superka per 300 tūkst. t grūdų. Sudarytas išankstines sutartis privalu įvykdyti, tačiau likusius grūdus realizuoti bus sudėtinga, nes rusai sumaišė visas kortas. Ten derliai geri, todėl grūdus jie eksportuoja 30-40 USD/t pigiau, nei buvo skelbiama tarptautinėse biržose. Todėl ir pas mus supirkimo kainos mažėja. „Kita vertus, Europos rinkoje grūdų per daug. Eksporto situacija priklausys nuo pasaulio rinkos ir nuo Rusijos eksportuojamų grūdų kiekių. Beje, pastarąsias tris savaites lietingi orai kai kuriose ES šalyse vėlina javapjūtę ir prastina derliaus kokybę. Tad ir supirkimo kainos priklausys nuo grūdų kokybės, – įsitikinęs K.Šimas. – Joms ne mažiau svarbi stabilumo stoka finansų rinkoje. Tai rodo smarkiai sumažėjusi perdirbtos produkcijos paklausa. Be to, jeigu ir toliau nafta pigs, sumažės alternatyvaus kuro poreikis, atsiras grūdų perteklius ir jie atpigs.“
UAB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas teigia, kad šiam sezonui įmonei reikia per 250 tūkst. t žaliavos. Dabar už ekstra klasės kviečius jie moka 700 Lt/t, už pirmos klasės – 670 Lt/t. Pašarinių grūdų iki šiol nebuvo. Pagamintą produkciją – krakmolą – eksportuoja ir norėtų, kad rinkoje būtų stabilumas.
Pasak M.Gedvilo, Lietuva eksportuos apie 1 mln. t kviečių iš planuojamo 1,8 mln. t derliaus. Kad ir kaip šalies supirkėjai konkuruotų tarpusavyje, supirkimo kainos priklauso nuo mūsų produkcijos paklausos užsienyje ir nuo jų siūlomų kainų. Rusijos sprendimas eksportuoti grūdus dar kartą įrodo, kad visose tradicinėse rinkose jie stipresni už europiečius, bet pasaulio neišmaitins. Grūdų supirkimo kainos nedidės, bet ar šis faktas lems jų kritimą, – reikia abejoti. Nebent kainoms įtakos turės atsinaujinanti finansinė krizė.
Tad kiek įtakos supirkimo kainoms gali turėti šalies per 3 mln. t grūdų užaugintas derlius?