Aktyviai gerinama aplinka ir kraštovaizdis

Žemės ūkio ministerijos specialistai tvirtina, kad programa įgyvendinama sėkmingai.

Ypač geri poslinkiai stebimi įgyvendinant programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” paramos priemones.

KPP II krypties priemonių pažanga aptarta 2010 metų pažangos ataskaitoje.

Ši ataskaita – tai išsamus daugiau nei pusantro šimto puslapių Žemės ūkio ministerijos parengtas dokumentas, kuriame kruopščiai nagrinėjama kiekvienos paramos priemonės ir veiklos srities situacija: pareiškėjų srautai, paramos lėšų panaudojimo sparta, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo būklė. Atskleistos tendencijos ir įžvalgos padeda rasti tinkamus sprendimus, kurie padėtų efektyviau panaudoti paramos lėšas.

Tokios nuodugnios ataskaitos rengiamos kiekvienais KPP įgyvendinimo metais. 2010-ųjų Pažangos ataskaita, kuri Stebėsenos komitetui buvo pristatyta pirmoje vasaros pusėje, yra reikšminga kaip KPP pusiaukelės veidrodis.

Tai atskaitos taškas, kai išryškėjusios tendencijos ir poslinkiai, juos jau sunku pakreipti kita linkme tobulinant priemonių įgyvendinimo taisykles.

Vienoms veiklos sritims jau ima stigti paramos lėšų, o kitos, nepaisant visų pastangų, lieka nepopuliarios, jų įgyvendinimas smarkiai šlubuoja. Tai ženklas, kad metas tartis su socialiniais partneriais dėl lėšų perskirstymo gyvybingesnėms veikloms.

„Kai kurios priemonės gal ir šiek tiek sunkiau juda, pavyzdžiui, „Natura 2000” miškuose, „Miškų aplinkosaugos išmokos”, bet, kita vertus, yra tokių priemonių, pavyzdžiui, skirtų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kur ir dabar pinigų jau trūksta. Galbūt vienose priemonėse trūko patirties ir kaimo gyventojai tik vėliau apie jas sužinojo”, – teigia Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Dar prieš metus rizikos grupės priemonėmis, kurioms reikalinga geresnė pažanga, buvo pripažintos net šešios KPP 2007–2013 m. II krypties priemonės (iš viso jų yra devynios). 2010-aisiais situacija iš esmės pasikeitė. Daugelyje šios krypties priemonių paraiškų skaičius šoktelėjo dvigubai, pagerėjo ir lėšų panaudojimas. Ištyrę situaciją, ekspertai ataskaitoje pažymiu „gerai” įvertino net šešias aplinkosaugos priemones.

Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo krypties priemonių biudžete programiniam laikotarpiui numatyta iš viso per 2 770,9 mln. litų.

Iki praėjusių metų pabaigos nuo KPP įgyvendinimo pradžios pateikta per 425 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekė 1 194,9 mln. litų. Šiemet paraiškų skaičius išaugo jau iki 542 tūkst., prašoma suma – iki 2 113,5 mln. litų.

Priemonių dalyviams jau išmokėta beveik pusė (49 proc.) paramos sumos, o patvirtinta 54 proc. visų programiniam laikotarpiui numatytų lėšų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, efektyvesnį priemonių įgyvendinimą įpusėjus KPP lėmė keli veiksniai.

Laikotarpio pradžioje potencialūs paramos gavėjai iš dalies buvo veikiami ūkio krizės, paraiškos dėl užtrukusio taisyklių rengimo pagal kai kurias priemones („Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programas, kai kurias miškų ūkio priemones) buvo pradėtos rinkti tik nuo 2008-ųjų. Vėliau pradėjo veikti bendras su socialiniais partneriais įdirbis – populiarinant paramos priemones, paprastinant jų įgyvendinimo taisykles. Pajutę naudą, pareiškėjai ir savaime tapo aktyvesni.

Pati populiariausia KPP 2007–2013 m. II krypties priemonė stabiliai išlieka „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves”.

Pagal suformuotą biudžetą (991 mln. Lt) ši priemonė yra antroje vietoje po „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”. Tačiau pagal pareiškėjų srautus, paremtą valdų skaičių, taip pat ir pagal biudžeto lėšų panaudojimo spartą ji yra nepralenkiama.

Išmokų ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse kreipėsi net 469,5 tūkst. pareiškėjų, arba gerokai per 80 proc. visų, teikusių paraiškas paramai pagal II krypties priemones gauti.

Patvirtinta 378,3 tūkst. paraiškų 763,8 mln. litų paramai gauti, beveik tiek lėšų jau ir išmokėta. Tai net 77 proc. viso priemonei šį programinį laikotarpį numatyto biudžeto.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Džiaugienė pažymi, kad didelį pareiškėjų aktyvumą daug lemia procedūros paprastumas – paraiška yra integruota į paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti. Pareiškėjams tai patogu, nereikia vykti į Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Į mažiau palankių vietovių kategoriją pagal ES reglamentą patenka nemaža Lietuvos dalis: teritorijos su specifinėmis kliūtimis – Šiaurės Lietuva, kur intensyvūs karsto reiškiniai; taip pat mažo derlingumo ir nedidelio gyventojų tankumo teritorijos – 43,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

„Norinčiųjų gauti išmokas yra gerokai daugiau, ypač pajūrio zonoje, kur vyrauja smėlėtos žemės, taip pat Tauragės rajone. Tačiau čia vien žemės našumo balo nepakanka”, – primena R.Džiaugienė. Į kiekvieną žemėnaudą atsižvelgti neįmanoma.

Pagal metodiką, kurioje yra penki vertinimo kriterijai, mažiausias teritorinis vienetas, pagal kurį vietovė gali būti priskirta šiai kategorijai, yra seniūnija.

„Jau šiais metais perskirstėme iš mažiau populiarių priemonių, būtent „Natura 2000” vietovėms miškuose” ir „Miškų aplinkosaugos išmokos” lėšas ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse bei priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas” dalyviams, nes matome, kad joms lėšų trūksta labiausiai”, – teigia žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos aplinkosaugos kryptyje sutelktos kompensacinio pobūdžio paramos priemonės.

„Kompensacijų paskirtis yra palaikyti žemės ūkio sektoriaus subjektų pajamų lygį, taip pat kurti ir palaikyti viešąsias gėrybes – saugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę, palaikyti miškų vertę ir kurti jų pridėtinę vertę”, – II krypties priemonių prasmę glaustai nusako Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento ES ir nacionalinių programų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Lozoraitis.

Paramos gavėjai įsipareigoja palaikyti deklaruojamų plotų gerą agrarinę ir aplinkosaugos būklę. Tai prisideda prie aplinkos tausojimo, taip pat ir apleistų žemių mažėjimo.

Šiemet iš viso deklaruota 1,072 mln. ha pievų, ganyklų ir natūralių pievų. Dalyvauti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas” šiemet pareiškė norą per 9 tūkst. pareiškėjų (net 1,2 tūkst. daugiau nei pernai), o jų deklaruotas plotas siekia 60,6 tūkst. ha.

Prie apleistų plotų mažėjimo efektyviai prisideda ir apželdinimo mišku priemonės. Žemės ūkio paskirties žemei apželdinti šį programinį laikotarpį numatyta 191,507 mln. litų. Pusė šios sumos jau paskirstyta 4,4 tūkst. pareiškėjų.

Jau iki programinio laikotarpio vidurio šios priemonės dalyviai užsodino 2,9 tūkst. ha miško. Ne žemės ūkio paskirties ir apleistai žemei apželdinti suplanuotas irgi įspūdingas 143,898 mln. litų biudžetas.

Lėšų poreikis pasirodė esąs didesnis – 78 proc. numatytos paramos jau paskirstyta 1,2 tūkst. pareiškėjų. Iki šių metų nuo programinio laikotarpio pradžios buvo užsodinta 2,4 tūkst. ha žemės.

Praėjusiais metais gamtos stichijos nusiaubti miškai, kai rugpjūčio pradžioje viesulas išguldė tūkstančius hektarų medynų, taip pat tvarkomi pasitelkiant KPP II krypties paramos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.

Nelaimė lėmė šios paramos priemonės smarkiai išaugusį lėšų poreikį. Miško savininkams ir valdytojams (107) jau paskirstyta 60 proc. viso programinio laikotarpio biudžeto, kuriam numatyta 51,792 mln. litų.

Paramos lėšomis remiamas ekologinis ūkininkavimas ir nykstančių gyvūnų veislių išsaugojimas, ekologiškai jautrių vietovių puoselėjimas ir apsauga, miško pridėtinės vertės kūrimas. Poveikis gyvenimo gerovei ir aplinkai yra sunkiai išreiškiamas skaičiais, tačiau akivaizdus.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius pabrėžia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos aplinkosaugos krypties priemones vertinti yra sudėtingiausia pagal jų poveikį aplinkai, visuomenei, mokesčių mokėtojams, tačiau ši kryptis yra labai svarbi, jos reikšmė ateityje tik didės.

Priemonės pavadinimas Numatytas 2007–2011 m. biudžetas, patvirtinta mln. Lt paramos lėšų,

mln. Lt

Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves 991,069 763,861

Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 51,792 31,155

Agrarinės aplinkosaugos išmokos 1 215,709 481,503

Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 143,898 112,150

Pelno nesiekiančios investicijos miškuose 34,528 10,425

Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 191,507 95,615

„Natura 2000” išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB 25,898 3,233

Miškų aplinkosaugos išmokos 34,528 1,807

„Natura 2000” išmokos (parama „Natura 2000” vietovėms miškuose”) 82,004 2,699

„Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves”;

„Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”;

„NATURA 2000” išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB”;

„Agrarinės aplinkosaugos išmokos”;

„Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”;

„Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”.

„Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”;

„Miškų aplinkosaugos išmokos”;

„Natura 2000” išmokos (parama „Natura 2000” vietovėms miškuose”).

(Užs. Nr.11K495-24)